Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (7)
L. Andrikienė: sergantieji epilepsija stokoja dėmesio ir solidarumo

L. Andrikienė: sergantieji epilepsija stokoja dėmesio ir solidarumo

Vasario 4 d. Europos Parlamente Strasbūre buvo minima Europos epilepsijos diena. Šios dienos, kuri tradiciškai minima antrąjį vasario pirmadienį, tikslas – informuoti plačiąją visuomenę apie sergančiųjų epilepsija problemas.

Europos epilepsijos diena minima nuo 2011 metų, kai 2010 m. Tarptautinis Epilepsijos Biuras (IBE), vienijantis epilepsija sergančių asmenų organizacijas visame pasaulyje, ir Tarptautinės lygos prieš epilepsiją Europos komisija nusprendė minėti šią dieną.

Remiantis IBE duomenimis, vidutiniškai vienas žmogus iš 100 serga epilepsija, 80 proc. visų epilepsijos ligos atvejų tenka besivystančių šalių gyventojams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 50 mln. žmonių visame pasaulyje serga epilepsija, o Europoje šis skaičius siekia net 6 milijonus.

Epilepsija yra aiškiausias neurologinio susirgimo pavyzdys, būklė, kuriai yra būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos kilmės priepoliai. Kaip ir daugelį kitų, šią ligą lemia aplinkos ir genetinių veiksnių kombinacija. Naujausi tyrimai besivystančiose ir išsivysčiusiose šalyse rodo, kad jei taikomas tinkamas gydymas, iki 70 proc. šia liga sergančių asmenų gali gyventi produktyvų ir visavertį gyvenimą. Apmaudu, bet besivystančiose šalyse net 90 proc. sergančiųjų nėra taikomas tinkamas gydymas. Nors epilepsija yra išgydoma liga ir jos gydymui skirti medikamentai yra ekonomiškai prieinami, pastebima, kad specialistai, gydantys epilepsija sergančius asmenis, dažnai neturi pakankamai specialių žinių, kai kuriose šalyse vaistai, skirti epilepsijos gydymui, sunkiai prieinami, trūksta diagnostikos įrenginių.

„Didžiulis šios ligos mastas sąlygoja socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis susiduria sergantieji. Ši liga neretai priimama kaip gėda, o ja sergantieji neretai patiria diskriminaciją kasdieniame gyvenime. Siekiant išvengti fizinio, psichologinio ir socialinio pažeidžiamumo epilepsija sergantiems asmenims ir jų šeimos nariams būtina visuomenės parama ir solidarumas", – teigė europarlamentarė L. Andrikienė. „Valstybė, visuomenė, nevyriausybinės organizacijos ir sergantieji epilepsija turi dalyvauti problemos sprendime. Valstybė privalo užtikrinti šia liga sergančių asmenų gydymą, reabilitaciją, socialinę integraciją, o visuomeninės organizacijos turi tinkamai atstovauti šių asmenų interesus, įvairiomis programomis / projektais padėti integruotis į visuomenę, gyventi visavertį gyvenimą. Galiausiai patys sergantieji turi dalyvauti visuose šiuose procesuose, nepaisant to, kad galbūt jaučia psichologinį diskomfortą ar net socialinę atskirtį", – pabrėžė L. Andrikienė.

L. Andrikienė yra viena Europos Parlamento Rašytinio pareiškimo dėl epilepsijos autorių. Šis Pareiškimas be balsavimo buvo priimtas Europos Parlamente 2011 m. rugsėjo 15 d., nes po juo pasirašė rekordinis europarlamentarų skaičius – net 459, didžiausias Europos Parlamento istorijoje.

Epilepsija turi rimtų ekonominių pasekmių, susijusių su sveikatos priežiūros poreikiais, priešlaikine mirtimi ir sumažėjusiu darbo našumu. Diskriminacija ir socialinė stigma (fizinis, psichologinis ar socialinis nukrypimas nuo kultūriškai nusistovėjusių normų), sąlygojančios ilgalaikį ir nuolatinį asmens ar jo sugebėjimų nuvertinimą – štai kas dažniausiai baugina sergančiuosius ir jų artimuosius, o ne ligos sukeliami padariniai (traukuliai) fizine prasme. Taip pat neretai šiems asmenims yra taikomi apribojimai sveikatos ir gyvybės draudimo srityje, gali būti apribojama galimybė gauti vairuotojo pažymėjimą, jie susiduria su barjerais, siekdami įgyti kai kurias profesijas ir kita.

Parengė Airida Dapkutė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA