Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (50)
Kvaišalų kūrėjų išradingumas: svaiginasi arbata, trąšomis, vonios druska, prieskoniais

Kvaišalų kūrėjų išradingumas: svaiginasi arbata, trąšomis, vonios druska, prieskoniais

Policijos pareigūnai neriasi iš kailio, naršydami po čigonų taborus, ten ieškodami seniai pažįstamų opiumo ar heroino. Jaukiai prie kompiuterių įsitaisę paaugliai ir ne tik jie tuo metu internetu užsakinėja subtiliai supakuotus kvaišalus. Plastikinius maišelius su klijų pėdsakais daugiabučių laiptinėse pakeitė tvarkingi siuntinukai šalies pašto padaliniuose. Panašiose „arbatose“ ar „vonios druskose“ aptikti kokaino ar ekstazio pakaitalus, anot policijos pareigūnų, galėtų tik chemiko diplomą turintys specialistai.

Šiuo metu metu Europos Sąjungoje vartojama daugiau nei 300 naujų psichoaktyviųjų medžiagų. Iš valstybių narių šiuo metu paprastai gaunama po vieną naują pranešimą per savaitę.

Vartojama vis daugiau

Apie greitesnį reagavimą į sparčiai gaminamas naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir jų reguliavimą kalbama balandžio 17-ąją Europos Parlamento patvirtintame taisyklių projekte. Kiaurai Europos Sąjungos šalių sienas keliaujančios naujos psichoaktyviosios medžiagos (NPM) kelia rimtą rūpestį.

Naujai parengtose taisyklėmis siekiama sustabdyti spartų naujų psichoaktyviųjų medžiagų, turinčių panašų į ekstazio ir kokaino poveikį, vartojimo plitimą. Laikas, skirtas įvertinti ir uždrausti kenksmingas medžiagas iš ES rinkos taip pat būtų sumažintas nuo dabartinių dvejų metų iki 10 mėnesių. Tuo atveju, kai kyla rimtas pavojus, laikinas vienerių metų draudimas gali būti nustatytas per keletą savaičių. Šių taisyklių kūrimą turėtų baigti naujai išrinktas Europos Parlamentas.

Vienas naujų taisyklių tikslų – kurti ir naudotis ta pačia Europos naujų narkotinių medžiagų duomenų baze. Tam, kad ji būtų nuolat atnaujinama, ji turėtų būti ir tinkamai finansuojama. Remiantis ja, būtų kuriama derama tokių medžiagų vartojimo reguliavimo sistema.

Tiesa, sistemintojams teks neišvengiamai eiti iš paskos chemikams, kurių tikslas – sukurti naują, kitomis formomis pateikiamą prekę kvaišalų poreikį nuolat jaučiantiems vartotojams. Psichoaktyviųjų medžiagų rinką kontroliuojančios institucijos pastebi nuolatinį viena ir ta pačia kryptimi judantį traukinį – vietoje aptiktų, pradėtų kontroliuoti medžiagų sukuriamos vis naujos.

Tik daugiau kaip prieš trejus metus Lietuvoje uždraustą į ekstazį panašus narkotiką mefedroną pakeičia naujos NPM. Pasak Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko Igorio Vološinovo, tie, kurie laboratorijose tas medžiagas gamina, yra protingi žmonės. Jie siekia vieno ir to paties – padidinti endorfino kiekį kraujyje, kad būtų pasiektas vadinamas „kaifas“ .

Įsigyja internetu

Žmonių vartojamos NPM, europarlamentarų manymu, gali kelti riziką sveikatai, visuomenei ir saugai. Pastaraisiais metais keliose valstybėse narėse buvo pastebėtas sparčiai didėjantis šių medžiagų pardavimas ir vartojimas. NPM ypač populiarios tarp jaunesnio amžiaus grupių.Net 5 proc. ES jaunuolių yra vartoję tokių medžiagų bent kartą gyvenime, daugiausia (16 proc.) – Airijoje, taip pat beveik 10 proc. Lenkijoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Naujos psichoaktyviosios medžiagos labai dažnai siūlomos internetu. Į rinką jos patenka pavadintos arbatomis, trąšomis, vonios druskomis, prieskoniais, botanikos tyrimams skirtais mišiniais. Tikroji panašių produktų paskirtis – sukelti apsvaigimo efektą.

Lietuvos policijos pareigūnai, deja, prieš tokių medžiagų vartojimo atvejus, bejėgiai ir to neslepia. „Kas kartą gauname iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atnaujintą medžiagų sąrašą. Naujosios medžiagos yra vien tik cheminės, iš augalinių nieko naujo nesukurta. Anksčiau šis medžiagų sąrašas tilpo viename A4 formato lape, o dabar jų jau keli. Tam, kad suprastum, kas ten surašyta, reikia baigti chemijos fakultetą“, – sakė policijos komisariato vadovas I. Vološinovas.

Jis – vienas iš pareigūnų, kurie daugiau kaip dešimtį metų susitinka su moksleiviais, aiškindamas, kokį pavojų kelia įvairių narkotinių medžiagų vartojimas. Viena – jų sukeliama priklausomybė, kita – poveikis sveikatai.

Deja, kai į ligoninę patenka apsinuodijęs asmuo, ne visada galima nustatyti, dėl kokios priežasties tai nutiko.

Lietuva – ne narkomanams?

„Dažniausiai išsamios ir pilnos informacijos apie poveikį ir žalą sveikatai nėra, kadangi tai naujos psichoaktyvų efektą sukeliančios medžiagos. Tokių medžiagų rizikos vertinimą, įskaitant chemines, fizikines, toksikologines ir kt. savybes, atlieka Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Tai gali trukti nuo trijų mėnesių iki trejų metų“, –  aiškina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

Oficialiais šio departamento duomenimis, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje yra ženkliai mažesnis nei Europos vidurkis . Tai rodąs 2012 metais atliktas tyrimas.

Pavyzdžiui, amfetamino ir ekstazio vartojimo bent kartą gyvenime rodiklio reikšmė yra apie tris kartus mažesnė nei Europos vidurkis: bent kartą gyvenime amfetaminą Lietuvoje 2012 m. vartojo 1,2 proc. gyventojų (Europos vidurkis – 3,8 proc.), ekstazio 1,3 proc. (Europos vidurkis – 3,4 proc.). Kokaino vartojimo bent kartą gyvenime rodiklio reikšmė Lietuvoje yra net 5 kartus mažesnė nei Europos vidurkis: 2012 m. bent kartą gyvenime kokainą nurodė vartoję 0,9% Lietuvos gyventojų (Europos vidurkis – 4,6 proc.).

Naujas psichoaktyviąsias medžiagas, vadovaujantis tuo pačiu tyrimu, bent kartą gyvenime vartojo 0,04 proc. respondentų, taigi darytina išvada, kad NPM vartojimas yra labai mažas. Pastaraisiais metais NPM vartojimo augimas Lietuvoje esą nepastebėtas. Skirtingai, nei kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje.

Paaiškinimų, kodėl taip nutiko, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas neturi. Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje esą taikomi vienodi rinkos tyrimo metodai.

Vieniems – NPM, kitiems – taboro „širka“

Lietuvos rinkoje NPM platinamos esą nelegaliai, kadangi dauguma jų įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, t.y. joms taikomos tokios pačios kontrolės priemonėms kaip ir žinomoms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms.

Beje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas labiau paplitęs tarp asmenų, disponuojančių didesnėmis pajamomis (daugiau nei 1000 Lt vienam šeimos nariui per mėn.) nei tarp gyventojų su mažesnėmis pajamomis. Tyrimo metu Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos gyventojai statistiškai reikšmingai dažniau atsakė, jog vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas nei kitų Lietuvos vietovių gyventojai.

Policijos pareigūnai nepastebi, kad Lietuvoje būtų atsiradęs koks nors naujas kvaišalas, kuris būtų pradėtas vartoti masiškai. Dažniausiai pastebima vartojant tai, kas buvo vartota ir anksčiau. Kaip taisyklė, tokie narkomanai neturi pinigų.

„Dažniausiai toks asmuo įsivelia į kriminalą. Jeigu parduotuvėje sulaikomas pusę kilogramo kavos pavogęs asmuo, tai yra ženklas, kad reikia apžiūrėti jo rankas. Vogtus produktus jis priduoda į kokius nors kioskus. Parduoda už tokią kainą, kad jam užtektų vadinamajai „širkos“ (opiumo – red. past.) dozei“. Tada jis važiuoja į taborą. Tokie, kurie keliauja į taborą, linksmybių ir „kaifo“ etapą jau praėję, jie yra vargšai ir ligoniai“, - sakė I. Vološinovas. Tiems, kurie panašius vargšus išnaudoja, tai esą dideli pinigai – ištisas biznis.

Klijus paliko ramybėje

Pasak komisariato vadovo, tabore policijos priemonės vykdomos visą parą. „Kiek ten sulaikytų – neduok Dieve. Tačiau tai yra pati apačia. Elitiniai vartotojai, kurie galbūt kažką randa nauja, nėra masinis reiškinys. Tie žmonės gali būti vadinamojoje pilkojoje zonoje, jie yra atsargūs. Į policijos akiratį pakliūva tik tie, kurie vartoja tradicinius kvaišalus“, – sakė jis.

Klijų uostymo mada ir bumas, anot komisariato vadovo, buvo labai ryškus prieš ekonominę krizę – prieš 6–8 metus. Tada buvo stebimas masinis šių medžiagų vartojimo reiškinys. „Bendraujame su kiemsargiais, tai jie skųsdavosi, kad prie namų ir laiptinėse rasdavo daug maišelių su klijų tūbelėmis. Šiuo metu mūsų rajone, Naujojoje Vilnioje, panašių dalykų nepastebime“, – teigė I. Vološinovas.
Anot jo, dalis jaunimo šiuo metu lengviau prieina prie narkotikų, tačiau užaugo nauja karta ir daugumą jaunų žmonių ši tema nelabai domina. Ir tai džiugina policijos pareigūnus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA