Europa gali pasigirti didžiausia lingvistine ir kultūrine įvairove Vakarų pasaulyje. Tačiau bendra istorija, geografija ir sociopolitinė Europos žemyno evoliucija ir kultūrinis išskirtinumas, pasireiškęs buvusiose kolonijose, turėjo įtakos bendro europietiško pagrindo susikūrimui, kuris kontrastuoja (kartais labai stipriai) su JAV ir likusiu Vakarų pasauliu.

Pateikiame pastebėjimus dėl europiečių ir amerikiečių skirtumų. Žinoma, tai tik pagrindinės tendencijos, išimčių yra visur ir visada. Pavyzdžiui, airiai ir lenkai artimesni amerikiečiams nei kai kurių kitų Europos valstybių gyventojai. Kanadiečiai užima tarpinę poziciją, kartais būdami artimesni europiečiams, tačiau daug dažniau savo pietinei kaimynei JAV.

Laiko ir atstumo pojūtis

Suvokimą formuoja mus supanti aplinka. 100 metų senumo namas ar bažnyčia europiečių vertinami kaip nauji, tačiau amerikiečiams jie pasirodytų seni. Amerikiečiai objektą, kuriam 200 metų, linkę vadinti senoviniu, tuo tarpu europiečiai išgirdę žodį „senovinis“, įsivaizduoja objektą, kuriam nuo 2 000 iki 5 000 metų.

Situacija apsiverčia aukštyn kojomis, kai kalbama apie atstumus.

Europiečiai būtų linkę galvoti, kad 100 kilomentrų – tai ganėtinai ilgas atstumas vairavimui, tuo tarpu amerikiečiai tokį astumą vertintų kaip trumpą. Tokių atstumo vertinimo skirtumų priežastis – didesnis gyventojų tankumas Europoje ir mažesnis šio žemyno dydis (galbūt sunku patikėti, tačiau Europos Sąjunga (ES) daugiau nei dvigubai mažesnė už JAV). Vis dėlto europiečiai keliauja daug daugiau nei amerikiečiai tiek pačioje Europoje, tiek ir už jos ribų. Galbūt dėl to, kad europiečiai įpratę keliauti į užsienį nuo vaikystės, nes Europos valstybės mažos, todėl keliavimas nėra vertinamas kaip išskirtinis užsiėmimas.

Automobiliai

Beveik visi europiečiai vairuoja automobilius su mechanine pavarų perjungimo dėže, tuo tarpu amerikiečiai linkę vairuoti automobilius su automatinėmis pavarų perjungimo dėžėmis.

Europietiški automobiliai taip pat skiriasi nuo amerikietiškų. Amerikietiški automobiliai masyvesni ir labiau kampuoti, nes JAV automobilio dydis sureikšminamas. Amerikiečiai linkę vairuoti ilgus limuzinus ir nedidelius krovininius automobilius (ypač kaimo vietovėse). Europoje tokios transporto priemonės nėra populiarios.

Europiečiai mėgsta apvalesnes automobilių formas. Europoje dažniau pamatysite mažesnius automobilių modelius, taip yra turbūt dėl to, kad Europos gyventojai labiau urbanizuoti, o mažus automobilius paprasčiau pastatyti miestuose (ypač ant istorinių miestų šaligatvių, kur rasti vietą palikti automobilį daug sudėtingiau nei JAV).

Skalbimo mašinos

Europietiškos skalbimo mašinos iš vandentiekio ima tik šaltą vandenį, kuris pašildomas iki reikiamos temperatūros skalbyklės viduje, o amerikietiškos skalbimo mašinos iš vandentiekio ima karštą ir šaltą vandenį. Europietiškos skalbimo mašinos paprastai pakraunamos iš priekio, o JAV – iš viršaus. Verta pastebėti, kad Japonija nusprendė perimti amerikietiškąją sistemą.

Matavimo sistema

Visi europiečiai naudoja metrinę matų sistemą (metrai, gramai, litrai, Celcijus, ir t.t.). Nors amerikiečiai mokosi šios sistemos mokykloje, didžioji amerikiečių dalis kasdieną vis dar naudoja senąją Britanijos imperijos sistemą (jardai, mylios, funtai, Farenheitas ir t.t.).

Datos ir laiko sistema

Europietiškas datos užrašymo formatas – diena, mėnuo, metai, tuo tarpu amerikietiškas datos rašymo formatas – mėnuo, diena, metai.

Amerikiečių nuomone, savaitė pasideda sekmadienį ir baigiasi šeštadienį, o europietiškoji savaitė prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį.

Didžiojoje neanglakalbių Europos šalių dalyje naudojama 24 val. sistema, tuo tarpu anglakalbėse valstybėse naudojama 12 val. sistema.

Valstybinės išeiginės

Tarptautinė darbo diena – tradicinė šventė didžiojoje Europos šalių dalyje, tačiau tik ne JAV. ES valstybės taip pat švenčia Europos dieną (gegužės 5 arbą 9 d.), nors tai nėra oficiali šventė.

Socialiniai papročiai

Europiečiai mano, kad tokios tradicijos kaip vaiko gimimo šventė ir bernvakaris su striptizo šokėjomis yra tipinės amarikietiškos tradicijos, nes tai europiečiai mato amerikietiškuose filmuose. Taip pat tradicinėmis amerikietiškomis šventėmis laikoma Padėkos diena ir Helovinas (nors pastaroji šventė nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pakankamai sėkmingai prigijo Europoje ir Rytų Azijoje). Amerikos rinkodaros strategijos davė pradžią tokiems fenomenams kaip Juodasis penktadienis ir Kibernetinis pirmadienis, tačiau šios dienos neturi atitikmens Europoje.

Švietimas

Didžiojoje Europos valstybių dalyje mokslas mokyklose ir universitetuose yra nemokamas. Europa vertina universitetinį išsilavinimą kaip duotybę, tuo tarpu šeimoms Amerikoje tenka taupyti ne vienerius metus tam, kad jų vaikai galėtų studijuoti universitete. Be to, daugumoje pasaulio universitetų universitetai turi stojamuosius egzaminus, tuo tarpu Europoje stojamieji egzaminai numatyti tik nedaugelyje valstybių, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje (JK).

Šiaurės Amerikoje gyvuoja tradicija pirmųjų mokslo metų universitete pabaigoje organizuoti šokių vakarą, europiečiai neturi tokios tradicijos.

Kalbos

Užsienio kalbų mokymasis Europoje šiais laikais privalomas vaikams nuo pradinės mokyklos. Daugelis europiečių dėl akivaizdžių priežasčių mokosi nuo 2 iki 4 užsienio kalbų. Amerikiečiai dažniausiai kalba tik angliškai, nes gyvenant savo didžiulėje šalyje jiems paprasčiausiai neprireikia užsienio kalbų žinių.

Politika

Europiečiai turi liberalesnę nuomonę lengvųjų narkotikų, prostitucijos, alkoholio, abortų ar klonavimo klausimais, tuo tarpu amerikiečiai suteikia daugiau laisvės ginklo laikymui bei automobilio vairavimui palyginti jauname amžiuje (Europoje vairuoti galima nuo 18 metų).

Valdymo sistema

Amerikiečiai turi Kongresą, o europiečiai – parlamentus.

Amerikos politika apsiriboja dviem partijomis – centro dešiniaisiais ir dešiniaisiais, tačiau akivaizdžiai trūksta kairiųjų ar žaliųjų atstovų. Retai kurioje nors Europos valstybėje yra mažiau nei 3 partijos. Dažniausiai jų būna 4 ar 5, o tai nesukuria politikos dvipoliškumo, tačiau tokiu atveju dažnai sunkiau rasti sutarimą.

Amerikos policija daug agresyvesnė nei Europos policija (automobilių persekiojimas, įsiveržimas į namus su ginklais – tokių scenų nepamatysite Europoje). Įtariamieji JAV sulaikomi paprasčiau, o apklausiami šiurkščiau. Amerikiečiai patenka į teismą greičiau nei europiečiai.

Legalus ginklo laikymas JAV – kasdienis dalykas, o saugumo supratimas visiška kitoks nei Europoje.