Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (11)
Kuo buvo reikšmingi 2013-ieji?

Kuo buvo reikšmingi 2013-ieji?

Pasibaigus 2013-iesiems, „Euractiv“ atsigręžia atgal ir apžvelgia reikšmingiausius įvykius, susilaukusius daugiausiai dėmesio žiniasklaidoje.

Nuo debatų dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) iki derybų dėl biudžeto, Bankų sąjungos, klozetų nuleidimo standartų, genetiškai modifikuotų produktų bei skalūnų dujų – visos šios temos sulaukė daugiausiai dėmesio.

Atnaujinti debatai dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų

Skaitomiausia tema 2013-aisiais tapo ne išskirtinis Jose Manuelio Barroso interviu, o straipsnis apie mokslinius prieštaravimus dėl genetiškai modifikuotų produktų. Remiantis Europos akademijų mokslo konsultacinės tarybos (EASAC) parengta ataskaita, kurią parėmė vyriausioji Europos Sąjungos (ES) mokslinė konsultantė Anne Glover, tyrimai, susiejantys genetiškai modifikuotas grūdines kultūras su neigiamu poveikiu aplinkai ar gyvūnų sveikatai paremti ginčijamu mokslu.

Susidomėjimas, kurio sulaukė ši tema, stebina dar labiau dėl to, kad tai jau ne pirmas kartas, kai A. Glover išreiškė paramą šioms technologijoms. Duodama interviu „Euractiv“ anksčiau šiais metais ji patikino, kad nėra jokio pavojaus, susijusio su genetiškai modifikuotais produktais, bei paragino ES šalis nares, pasisakančias prieš genetiškai modifikuotų produktų vartojimą, pateikti tokią nuomonę įrodančius faktus.

Ar Europa pakartos JAV skalūnų dujų bumą?

Augantis Europos susidomėjimas skalūnų dujomis – antroji pagal populiarumą tema 2013-aisiais. Nors skalūnų dujos Jungtinėse Valstijose tapo didelių pokyčių priežastimi, o energijos kainos pasiekė žemiausius rodiklius per dešimtmetį, kaip teigia ES atstovai, sąlygos Europoje yra kitokios, todėl JAV scenarijus nebūtinai turėtų pasikartoti ir čia.

Mokslininkai taip pat neturi vieningos nuomonės šiuo klausimu. Didžiausias ir prestižiškiausias Vokietijos mokslo institutas atsisakė dalyvauti Kanados valdžios finansuojamame mokslinių tyrimų projekte, kuriam įgyvendinti skirta 25 mln. Kanados dolerių (59 mln. litų). Šiuo projektu buvo ketinama ieškoti racionalių sprendimų dėl gudroninių smėlių taršos, minint baimes dėl aplinkosauginės reputacijos.

Katalonų nepriklausomybė

Katalonijos nepriklausomybė
Katalonijos nepriklausomybė
© AP/Scanpix

Debatai dėl katalonų pastangų gauti nepriklausomybę nuo Ispanijos pasiekė ES lygmenį, o tai sukėlė didesnio masto nesutarimus Briuselyje dėl separatistinių judėjimų.

Reaguodama į regionalistų išreiškiamą nuomonę, Europos Komisija (EK) įspėjo, kad Katalonija netaps ES nare, atsiskyrusi nuo Ispanijos. EK priėmė sprendimą netiesiogiai pareikšti savo poziciją dėl katalonų nepriklausomybės, atsisakydama komentuoti masinius už nepriklausomybę pasisakančių katalonų protestus.

Klozeto nuleidimo standartai nuėjo šuniui ant uodegos?

Trečioji pagal skaitomumą 2013-ųjų tema iš pradžių galėjo priminti Balandžio 1-osios pokštą. Ši tema susijusi su išviečių standartų siūlymu, kurį pateikė EK, siekdama nustatyti kriterijus dėl ekologiškumo ženklų unitazams ir pisuarams. Ši tema sulaukė daugybės piktų skaitytojų komentarų dėl to, kad ES kišasi ten, kur neturėtų.

Ekologiškumo ženklinimas būtų tik savanoriškas, kurį pasiūlė grupė, kurią sudarė vartotojai, verslo subjektai ir vietos valdžios atstovai.

Derybos dėl 2014–2020 m. ES biudžeto

Derybos dėl ES biudžeto ateinantiems septyneriems metams (2014–2020 m.) 2013-aisiais sulaukė labai didelio skaitytojų susidomėjimo.

Pasigirdo gandų dėl to, kad naujausias 2014-2020 m. biudžeto projektas, kurį pristatė Europos Sąjungos Tarybos (ET) pirmininkas Hermanas Van Rompuy, dar labiau sumažintas, lyginant su variantu, pristatytu prieš du mėnesius.

Islandija grįžta prie derybų dėl stojimo į ES

Ši tema tapo viena iš skaitomiausių 2013-ųjų rugpjūčio mėn. Šis periodas tradiciškai vertinamas kaip ramus. Islandija paskelbė, kad euroskeltiškų partijų atėjimas į valdžią buvo įvertintas kaip signalas stabdyti derybas dėl stojimo į ES.

Sirijos karas

Sirija
Sirija
© AP/Scanpix

Pilietinis karas Sirijoje tapo dar viena skaitomiausia 2013-ųjų tema. Rusija palaikė ES dėl reikalavimo atlikti nepriklausomą Jungtinių Tautų (JT) tyrimą dėl cheminės atakos, kurią surengė Sirijos vyriausybė prieš taikius gyventojus. Nepatvirtinta vaizdo medžiaga, kurią Sirijos sukilėlių grupės išplatino „Youtube“, sukėlė šoką tarptautinėje bendruomenėje.

S. Berlusconi pasirodymas

Buvo pasklidę gandų, kad buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi dalyvaus Europos Parlamento (EP) rinkimuose kaip Estijos atstovas, nes šioje šalyje Italijos įstatymai, draudžiantys jam dalyvauti rinkimuose, negalioja.

„Pietų srautas“ ir Rusija

EK teigimu, dvišalės sutartys dėl dujų monopolininkės „Gazprom“ remiamo „Pietų srauto“ dujotiekio tiesimo, pasirašytos tarp Rusijos, Bulgarijos, Serbijos, Vengrijos, Graikijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Austrijos, prieštarauja ES teisės aktams, todėl dėl jų iš naujo turi būti deramasi iš esmės.

Vengrijos demokratinės vertybės

Neeilinio apsilankymo EP Strasbūre metu, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pabėrė kritikos laviną, nukreiptą prieš EP narius, kurie išreiškė abejones dėl demokratijos būklės Vengrijoje.

Europos rinkimai

Europos parlamentas
Europos parlamentas
© Reuters/Scanpix

Po finansinės ir valstybinių įsiskolinimų krizės, finansinės pagalbos paketų skyrimo valstybėms bei biudžetinių lėšų karpymo, 2014 m. ES rinkimai taps išbandymu, patikrinsiančiu visuomenės pasitikėjimą ES. Pirmą kartą rinkėjai turės galimybę netiesiogiai išrinkti naująjį EK pirmininką, o tai taps galimybe prisidėti prie ES ateities formavimo.

Euroskeptiškų partijų stiprėjimas

Jungtinės Karalystės (JK) ministrui pirmininkui Davidui Cameronui pažadėjus surengti referendumą dėl JK narystės ES, Didžiosios Britanijos polinkis pulti ES buvo plačiai aptartas žiniasklaidoje. Tačiau tai nėra vienintelė šalis, kurioje yra politinių partijų, abejojančių europietiškuoju projektu bei pasisakančių prieš dar didesnę eurointegraciją, kurios imtasi dėl ekonominės krizės.

Rinkimai Vokietijoje

A. Merkel patvirtinta poste trečiajai ketverių metų kadencijai
A. Merkel patvirtinta poste trečiajai ketverių metų kadencijai
© AFP/Scanpix

Rinkimai Vokietijoje tapo vienu svarbiausių politinių įvykių 2013-aisiais. Rinkimų rezultatai nepateikė siurprizų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo perrinkta trečiai kadencijai.

Taip pat rinkimai padėjo EP pirmininkui socialdemokratui Martinui Schulzui tapti Europos socialistų partijos kandidatu, galinčiu pakeisti J. M. Barroso ir užimti EK pirmininko postą.

B. Obama pasisako už JAV ir ES Laisvosios prekybos susitarimą

JAV prezidentas Barackas Obama paragino spartinti derybas dėl Laisvosios prekybos sutarties su ES. Sakydamas savo kasmetinę kalbą JAV Kongrese, B. Obama išreikė palaikymą dvišaliam susitarimui, kuris apimtų pusę pasaulio gamybinio pajėgumo.

Galas mokesčių rojui

Į valstybės reguliavimo sferą nepatenkančiai finansų industrijai buvo suduotas smūgis nutekinus informaciją apie 2,5 mln. slaptų banko sąskaitų, priklausančių įmonėms ir pavieniams asmenimis 170 valstybėse. Informacija tapo pasiekiama 86 žurnalistams visame pasaulyje, kuriems vadovauja Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas.

Kasmėnesinis EP keliavimas į Strasbūrą

766 EP narių bei daugiau nei 3 000 darbuotojų kiekvieną mėnesį važiuoja iš Briuselio į Strasbūrą, kur rengiami plenariniai EP posėdžiai. EP narių teigimu, šis kasmėnesinis kėlimasis iš vieno miesto į kitą kainuoja daugiau nei 150 mln. eurų (beveik 518 mln. litų) per metus, o tai sudaro apie 10 proc. EP metinio biudžeto, taip pat dėl šio kėlimosi į aplinką išmetama beveik 19 000 tonų anglies dioksido. Europarlamentarai išreiškė pageidavimą nuspręsti, kur ir kada ES įstatymų leidžiamasis organas vykdo susirinkimus, tam, kad būtų sutaupomi pinigai, laikas ir sumažintas neigiamas poveikis aplinkai.

Plėtros stabdymas

2004 m. prie ES prisijungė 10 naujų šalių narių, dar dvi prisijungė 2007 m., tačiau nuo tada jaučiamas plėtros stabdymas. Gruodžio mėn. Olandijos parlamentas nubalsavo prieš vyriausybės siūlymą suteikti Albanijai ES šalies kandidatės statusą, o tai sutrukdė ES vadovams pritarti šiam siūlymui per gruodžio 19–20 d. Briuselyje įvykusį viršūnių susitikimą.

Suvokusi, kad plėtros politika nustojo būti prioritete tema, Graikija netgi nusprendė išbraukti šį klausimą iš pirmininkavimo prioritetų sąrašo.

D. Britanija išstos iš ES?

Kuo buvo reikšmingi 2013-ieji?
© Scanpix

Ši tema 2013-aisiais nebuvo skaitomiausia, tačiau ji turbūt reikšmingiausia ES ateities formavimuisi. JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas pažadėjo britams surengti referendumą, per kurį jie galės pasirinkti, ar nori pasilikti ES, ar ne, jei laimės ateinančius rinkimus, kuriuos planuojama surengti 2015 m.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA