Tai paaiškėjo po „Eurostat“ šį rudenį išplatintų duomenų dėl valstybinių įsiskolinimų bei biudžeto deficito Europos Sąjungos (ES) valstybių narių lygmeniu, kas atskleidė dar vieną pasiruošimo stojimui trūkumą – Kroatija naudoja kitokio biudžeto deficito apskaičiavimo metodologiją, dėl kurios nenustatomos valstybinės paskolos garantijos bei kai kurie subsidijų tipai. Taigi, paaiškėjo, jog šios šalies biudžeto deficitas didesnis, nei buvo manoma. 2009 – 2011 m. Kroatijos valstybės pajamų trūkumas išaugo nuo 5,3 proc. BVP iki 7,8 proc.
Tiesos valanda
Kaip rašo www.euinside.eu, šių duomenų paskelbimas paskatino Kroatijos finansų ministrą Slavko Linicą skubos tvarka surengti spaudos konferenciją, kuri tapo kažkuo tarp triumfo, kad pagaliau išorinės jėgos – EK ir „Eurostat“ – atkreipė dėmesį į problemą, dėl kurios jau ilgą laiką jis skambina pavojaus varpais bei nevilties išraiška, kad nėra daug priemonių, kurių galėtų būti imtasi, kad ši situacija būtų išspręsta. Nors, S. Lanico teigimu, šis išorinis valstybės įvertinimas užbaigia šalies vidaus kovas, dėl to, kad didelių valstybės įsiskolinimų bei biudžeto deficito kaltininkas, jis primena deficito ir įsiskolinimų augimo ataskaitą, kai per tą patį periodą jie šoktelėjo nuo 36,6 proc. BVP iki 51,6 proc., kas ganėtinai aiškiai rodo, ką reikėtų kaltinti. Tai buvo giliausios krizės metai, per kuriuos Kroatija patyrė nesibaigiančių nuostolių virtinę, tačiau tai taip pat ir periodas, kai nebuvo vykdoma jokių reformų.
Tačiau S. Linicas meta gelbėjimosi virvę ne tik vyriausybei, bet ir opozicijai, atkreipdamas dėmesį į kitą pavojų, dėl kurio nepaliaujamai auga biudžeto deficitas, - tai ES. Spalio 28 d. kalbėdamasis su žurnalistais Zagrebe, S. Linicas keletą kartų akcentavo, kad tik dėl narystės ES, valstybės deficitas padidėjo šiek tiek daugiau nei 0,5 mln. eurų (1,73 mln. litų).Visapusiški pasitarimai su EK turėtų prasidėti netrukus, kurių metu Kroatijos vyriausybė apgins savo pozicijas dėl keturių esminių dalykų: besitęsiančio finansinio nuosmukio, kuris pasibaigs, kaip tikimasi, ateinančiais metais, nors reiškiamos abejonės dėl to, ar reikėtų imtis griežtų taupymo priemonių, ar bus pakeltas PVM, narystės ES bei suteiktų paskolų apmokėjimas, būtinų įvykdyti reformų, suplanuotų netolimai ateičiai bei numatomo silpno ekonominio atsigavimo.
Tačiau dar per anksti kalbėti apie tai, kiek EK bus linkusi būti lanksčia Kroatijos atžvilgiu dėl šių metų pradžioje įsiplieskusio konflikto tarp griežtų taupymo priemonių šalininkų ir išlaidūnų bei problemų, kurias gali sukelti tai, jog Prancūzijai sunkiai sekasi įgyvendinti jai skirtas rekomendacijas, todėl jai gali būti puikiai suprantamos Kroatijos problemos. Tačiau šiuo atžvilgiu nutarta imtis pakankamai patikimų ir realistiškų priemonių taikymo.
Didžioji biudžeto deficito dalis tenka pensijų sistemai, kuriai kasmet skiriama 36 mln. Kroatijos kunų (daugiau nei 16 mln. litų). Šioje srityje nereikėtų tikėtis didelių apkarpymų, nes, kaip teigia S. Linicas, vidutiniška pensija šalyje yra apie 2 400 kunų (1 088 litų), tačiau 80 proc. pensininkų gauna mažesnes pensijas. Kita žiojėjančios biudžeto skylės priežastis – įsiskolinimai už greitkelius. Artimiausius dvidešimt metų Kroatija turės grąžinti 4 mlrd. eurų (beveik 14 mlrd. litų) už greitkelių tiesimą, tačiau šiame etape, nors šios šalies mokesčiai vieni aukščiausių ES, šansai, kad Kroatijai pavyks sumokėti įsiskolinimą, begaliniai maži.
Remiantis Finansų ministerijos įvertinimu, reikės 35 metų, kad paskola būtų grąžinta. S. Linicas priminė, kad palūkanos, kurios sudarys dar 7 mlrd. eurų (apie 24 mlrd. litų). į šią sumą neįskaičiuotos, bei patikino kad Kroatijos visuomenei trūksta supratimo apie tikrąją situaciją.
Jis keletą kartų paminėjo, jog visuomenėje nevyksta rimtų diskusijų dėl ekonominių kategorijų, kalbama tik apie kitus dalykus. Maža to, jei ir vyksta kokios diskusijos, jos vyksta tarp mokslinius laipsnius turinčių asmenų. Tai reiškia, kad visuomenei turi būti siunčiama aiški žinia, jog skolinantis nueita per toli, deficitas per didelis, o reformų nesiimama. „Laukia nelengvi laikai.
Kroatijoje trūksta tinkamo bendravimo, nesuprantame vieni kitų, nenurodome aiškių sumų, neaptariame padarytų klaidų“, - pridūrė Kroatijos finansų ministras S. Linicas. Jis pabrėžė, kad Kroatijos vyriausybė nėra vienintelė kaltoji dėl susidariusios nepalankios situacijos, kalta ir visuomenė.
Kroatija pasisako prieš griežtas taupymo priemones
S. Linicas taip pat paminėjo, jog vyriausybė neturi daug variantų, išskyrus nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą. Kitas variantas – PVM padidinimas, kuris šio metu siekia 25 proc. Šis mokestis gali išaugti iki 27 – 30 proc. Finansų ministras S. Linicas atsisakė komentuoti, kiek šis mokestis galėtų būti padidintas, sakydamas, kad kol su EK nebus sutarta dėl būtinų reformų, konkrečios diskusijos nėra galimos.
Be visuomenės, kuri nepalaiko reformų bent jau tada, kai jos turi poveikio kiekvieno gyventojo kišenei, S. Linicas teigia, jog kaltas ir bankų sektorius, kuris, jo teigimu, sugebėjo visus įtikinti netaupyti.
Lapkričio mėn. turėtų paaiškėti, kas Kroatijos laukia artimiausiu metu. Tuo metu ir bus nuspręsta, ar šiai šaliai bus atliekama perviršinio biudžeto deficito procedūra. S. Linico nuomone, tai būtinai įvyks. Lieka klausimas, kaip vyriausybė reaguos į šias naujienas ir ar prireiks daugiau priemonių, kurios sumažintų išlaidas, paskatintų ekonomikos augimą bei sumažintų nedarbą, ypač tarp jaunimo, kurio rodikliai patenka tarp penkių aukščiausių visoje ES ir siekia 52 proc.