Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Krizė Ukrainoje, o pasekmės Moldovai?

Krizė Ukrainoje, o pasekmės Moldovai?

Per Ukrainos teritoriją driekiasi dujotiekis, kuriuo tiekiamos dujos iš Rusijos į Moldovą. Be to, peri šią šalį driekiasi ir transporto arterijos, jungiančios Moldovos sostinę Kišiniovą su Rytais. Ekspertai baiminasi, kad šiems saitams nutrūkus Moldovą ištiktų krizė.

Moldova neramiai stebi Ukrainos krizė, ypač stipriai nerimą kelia situacija, susiklosčiusi Kryme. Juk Moldovą taip pat kamuoja įsisenėjęs konfliktas dėl Padniestrės, kuri Maskvą vertina kaip šios teritorijos interesų gynėją. Tačiau, kaip rašo DW, Kišiniovas neskuba daryti išvadų dėl Ukrainos krizės bei vertinti Rusijos karinių veiksmų. Vis dėlto Moldovos ekspertai įspėja, kad Moldovos ekonomikai Ukrainos krizės padariniai gali reikšti katastrofą.

Priklausomybė nuo energetinių resursų

Moldovą ir Ukrainą jungia 1222 kilometrai bendro pasienio ruožo, tradiciškai draugiški kultūriniai humanitariniai bei prekybiniai ekonominiai saitai. Ukraina užima garbingą trečiąją vietą (po Rusijos ir Rumunijos) svarbiausių Kišiniovo prekybinių partnerių sąraše. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, 2013 m. Ukrainos eksportas į Moldovą sudarė 659 mln. JAV dolerių (1,66 mlrd. litų).

Per Ukrainos teritoriją driekiasi dujotiekis, aprūpinantis Moldovą rusiškomis dujomis. Šiuo dujotiekiu tiekiamos dujos sudaro 100 proc. Moldovoje suvartojamų gamtinių dujų. Nemažą Moldovoje suvartojamos elektros energijos dalį taip pat sudaro importas iš Rytų. Ukrainos pajamų ir rinkliavų ministerijos pateikiamais duomenimis, 2013 m. 13 proc. Moldovoje suvartotos elektros energijos dalį sudarė eksportuojama iš Ukrainos elektros energija.

Tranzito nestabilumas kelia rimtą pavojų

Visos transporto arterijos iš Balkanų regiono Rusijos link taip pat driekiasi per Moldovą ir Ukrainą. „Moldovoje vykdo veiklą apie 20 didelių įmonių, užsiimančių krovinių gabenimu“, - sakė ekonomikos analitikas Vissarionas Češujevas. „Jei šie transporto keliai vienokiu ar kitokiu būdu būtų užkirsti, Moldovai tai reikštų didžiulius nuostolius. Jei būtų pakenkta dar ir susisiekimui geležinkeliais, viskas šalyje sustotų“, - įsitikinęs V. Češujevas.

„Tranzito nestabilumas – tai labai rimtas pavojus“, - patikino Strateginių tyrimų ir reformų vykdomoji direktorė Galina Šelar. Anot jos, jau dabar kyla problemų dėl užsienio valstybių piliečių, kurie kirsdami Moldovos ir Ukrainos sieną privalo įrodyti, kad turi mažiausiai 400 eurų (apie 1380 litų), nes jei vyksta į šią šalį tik tranzito tikslais.

Buvęs Moldovos ekonomikos ir reformų ministras ekonomikos mokslų daktaras Aleksandras Muravskis mano, kad įvykiai Ukrainoje bet kuriuo atveju turės įtakos Moldovos verslui. Ant A. Muravskio, naujoji Ukrainos valdžia pasistengs, kad visur atsirastų „savi žmonės“, tarp kurių gali būti visiškai nekompetentingų asmenų.

A. Muravskis įspėja, kad tokiems asmenims gali prireikti laiko, kad susivoktų, kas vyksta, o po to prasidės įstatymo bei įvairių sutarčių peržiūrėjimas. Tačiau jis vis dėlto tikisi, kad naujoji Ukrainos valdžia nesukurs dar prastesnių sąlygų Moldovai vien dėl to, kad Kišiniovas išreiškė palaikymą naujajai Kijevo valdžiai.

Moldovos prezidentas Nikolajus Timoftis kovo 2 d. Kišiniove susitiko su Ukrainos ambasadoriumi Sergejumi Pirožkovu. Kaip praneša Ukrainos ambasados žiniasklaidos tarnyba, N. Timoftis patikino gerbiantis Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei išreiškė susirūpinimą dėl karinio pobūdžio veiksmų, kuriuos vykdo Rusijos Federacija, bei dar kartą paragino skubos tvarka panaudoti tarptautinius mechanizmus tam, kad krizė būtų išspręsta diplomatiniu keliu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA