Gynybos biudžetus stipriai paveiks per Europą besiritanti griežto taupymo banga. Vokietija per artimiausius ketverius metus planuoja panaikinti privalomą karinę tarnybą ir apkarpyti karines išlaidas. Prancūzija išsikėlė tikslą iki 2013 m. sumažinti savo biudžetą 3,5 mlrd. eurų. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė, kad apkarpymai bus skausmingi, o ekspertai prognozuoja, kad biudžetas bus sumažintas beveik 10 procentų. Tokios pat tendencijos vyrauja visame žemyne: gynybos sritis tampa lengvu taikiniu apkarpymams, nes čia jie sukelia mažesnį visuomenės pasipriešinimą negu kitose srityse, skelbia „El Pais“.
Dabar, kai tenka palaipsniui mažinti išlaidas, didesniųjų ES valstybių narių vyriausybės pradeda ieškoti naujų bendradarbiavimo būdų, kurie optimizuotų išteklius ir leistų išlaikyti jų karinius pajėgumus. Liepos mėnesį Prancūzijos gynybos ministras Hervé Morinas paskelbė, kad Prancūzija ir Vokietija neseniai sukūrė darbo grupę, skirtą išnagrinėti „sritis, kuriose galėtų būti inicijuojamas pasidalijimas resursais ir bendros veiklos vykdymas“ atsižvelgiant į „biudžeto suvaržymus ir masto ekonomiją“. Be to, Paryžius ir Londonas taip pat įkūrė naują dvikalbę komisiją. Nors ši sritis ilgai atrodė visiškai įstrigusi, dabar darosi panašu, kad pamatysime šviesą tunelio gale.
„Abejonės dėl ES vaidmens taip staiga neišnyko, bet manau, kad dabartinė situacija leis per keletą artimiausių metų gerokai pažengti į priekį“, - aiškina buvęs Europos gynybos agentūros direktorius Nickas Witney.
Pagrindinis vyriausybių motyvas bendradarbiauti yra siekis išvengti išlaidų dėl infrastruktūros ir įrangos dubliavimo. Žinoma, vadovai nori išlaikyti visišką fronte dislokuotų išteklių kontrolę, tačiau lieka daug erdvės kooperacijai užnugaryje.
„Visi sutaria, kad kuo labiau priartėji prie fronto linijos, tuo darosi sudėtingiau“, - nurodo N.Witney. - „Aš asmeniškai skeptiškai vertinu įvairiataučius karinius dalinius, tačiau yra sektorių, kuriuose sustiprintas bendradarbiavimas yra politiškai priimtinas, pavyzdžiui, tyrimų ir plėtros bei gynybinės infrastruktūros srityse. Nėra jokio pagrindo kiekvienai valstybei turėti nuosavas įrangos eksploatavimo ir remonto struktūras. Tas pat tinka, kalbant apie ginklų bandymus, amunicijos ir sprogmenų įvertinimą, aerodinaminius vamzdžius, naudojamus orlaivių statybai, ir karo laivų bandymų baseinus.“
Dvišaliai santykiai gali sąlygoti netgi dar didesnę pažangą. „Bendradarbiavimui tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos yra netgi dar didesnė erdvė“, - teigia N.Witney. - „Valdančiosios Konservatorių partijos dešinysis sparnas tebelieka labai skeptiškai nusiteikęs ES gynybos politikos atžvilgiu ir mieliau nukreiptų viską į NATO. Bet netgi jie yra pasirengę sustiprinti bendradarbiavimą su Prancūzija, šalimi, kuri, jų nuomone, sutinka dalintis išlaidomis ir yra pasirengusi kautis.“