Ar gali mada tapti viena iš demokratijos medijų – pranešančia žinią ir keičiančia ne tik komercinius sandorius?
Galėjo ir neįvykti
Per protestus Kijevo Nepriklausomybės (Maidano) aikštėje mados renginio organizatoriai buvo nusprendę atšaukti planuotus pasirodymus. Vis dėlto, iš dienotvarkės išbraukus visus vakarėlius ir kitus panašius socialinius renginius, daugiausia pasirodymų vyko netoli Maidano aikštės – nacionaliniame menų komplekse Mystetskyi Arsenal. Naujus talentus globojantis Stefanas Siegelis „The Wall Street Journal“ sakė, kad daugelis publikos susirinkdavo iš barikadų pasižiūrėti pasirodymų ir vėliau vėl sugrįždavo. Modeliams taip pat nuo podiumo nueidavo susirūpinę, ar jų artimieji nebus pakviesti į kariuomenę.
Pasirodymų metu išryškėjo gausybė detalių, sutelkiančių dėmesį į dabartinius šalies įvykius. Vienų pasirodymų metu modeliai žingsniavo visiškoje tyloje, sukurdami įtampos atmosferą. Jaunuolių kūnus puošė tokie aksesuarai kaip neperšaunamos liemenės, dujokaukės, tokių motyvų spaudiniai ant tekstilės. Spaudos konferencijos metu dizaineriai sakė, kad jų ugnies nutraukimo metu sukurta mada yra taikus būdas demonstruoti nepritarimą Rusijos Krymo invazijai.
Auka protestuotojų šeimoms
Kai kuriems kūrėjams Ukrainos įvykiai buvo tiesioginis įkvėpimo šaltinis. Į Maidano skverą 26-erių dizainerė Maša Reva atėjo nuo protestų pradžios lapkritį. „Nors ir nepriklausydama jokiai organizacijai jaučiuosi savo šalies piliete ir todėl atėjau ir išreiškiau pilietinę poziciją“, - britų dizaino žurnalui „i-D“ sakė ukrainietė. Kartu su kitais protestuotojais Maša gamino plakatus, o vėliau, prasidėjus susirėmimams, eidavo į manifestacijas kartu su draugais. „Dar niekada taip nesididžiavome būdami ukrainiečiais, jaučiame, kad netikėtai tapome susivienijusia pilietine visuomene. Mes tai vadiname orumo revoliucija“,- pasakojo M. Reva.
Atspindi visuomenę
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto docentė Viktorija Žilinskaitė-Vytienė, žvelgdama į mados ir pilietinių iniciatyvų santykį pastebi, kad mada atspindi pačią visuomenę ir jos kaita vyksta nepriklausomai nuo dizainerių. Jei dizaineris „pagauna bangą“, susidaro iliuzija, kad jis ir diktuoja madą. Vis dėlto, kai visuomenė gyvena pilietinėmis iniciatyvomis ir demokratinėmis akcijomis, tai sukels atspindžius mados kūryboje.
„Labiausiai istorijoje pastebėtas yra džinsų – darbininkų darbo drabužio – patekimas į mados sistemą 6-ajame XX a. dešimtmetyje. Tai parodė kintančias visuomenės nuostatas ir dėvėtojo požiūrį, kad socialinė padėtis nelemia žmogaus intelekto, visi žmonės, nepriklausomai nuo jų socialinės kilmės turi vienodas teises dalyvauti visuomenės valdyme“, - sako V. Žilinskaitė-Vytienė. Tiesa, docentė pastebi dabar džinsai yra praradę savo simbolinę reikšmę, turėtą 6-ojo ir 7-ojo XX a. dešimtmečių metu.
Pokyčius visuomenėje atspindėjo ir prabangių bei laisvalaikio drabužių derinimas, ypač kašmyro švarkų su nudėvėtais džinsais, 9-ajame XX a. dešimtmetyje. Pasak V. Žilinskaitės-Vytienės, tai atitiko nuostatą, kad žmogaus kilmė socialinei padėčiai nebėra svarbesnė nei įdirbis ir asmeninės pastangos. Štai XXI a. pirmasis dešimtmetis išsiskyrė savo liberalumu – madinga buvo ne kažkas ypatinga, o beveik viskas.
„Dabartiniame dešimtmetyje matydami mados griežtėjimą, taip pat pastebime ir jos socialinės lygybės raišką. Tai ir šį pavasarį madinguose viršutiniuose drabužiuose, integruojančiuose baikerių ir prabangaus palto elementus – odinės rankovės, vilnonė liemens dalis, įstrižas užtrauktukas, dalykinis ilgis“,- teigia docentė.
Daug konfrontuojančios su masių kultūra mados, išryškinančios žmonijos problemas, tokias kaip gamtos tarša, pavyzdžių galima rasti Vakarų Europoje. V. Žilinskaitė-Vytienė pastebi, kad vieni mados kūrėjai atsisako naudoti gyvūnų kailį ir odą, kiti apsiriboja gyvūnais, augintais maistui ar sumedžiotais ekosistemos stabilizavimo tikslu.