Viena iš tokių - Sartų regioninis parkas, gražus ežeras, žirgų lenktynės, aukštas apžvalgos bokštas(į kurį aš ilgą laiką bijojau užlipti, aukščio baimė silpnesnė už grožio troškimą).

Kai vaikai gavo savo tapatybės korteles, atsivėrė keliai ir į Latviją.

Latvija tokia sava, tokia artima. Buvo dar muitinės, eilutės prie jų, bet dabar, jau tai praeitis. Kad įvažiavai į Latviją išduoda tik kelio ženklai, muitinės pastatai ir .... mediniai elektros stulpai. Na ir prastesni, nei pas mus keliai. Net “Maximos”, “Rimi”, “Iki” parduotuvės - niekur nuo jų nepabėgsi!

O vaikai labai buvo sužavėti pirmą kartą latviškoje parduotuvėje.

“Mama, pažiūrėki kaip čia pigu!!! Šokoladas tik 18 centų!!!”. Džiaugsmas greit baigėsi, kai pasakėme, kad tai kainos Latvijos santimais. O norint sužinoti litais kokia vertė, reikia dauginti iš penkių. Valio!!! Čia jau džiūgavo tėvai, kai nepraėjus nė dviems dienoms vaikai daugybos lentelę iš penkių išmoko.

Nusprendėme: po metų į Estiją vyksime, juk reikia vaikučiams ir daugybą su kableliais išmokti. (Galiu iš anksto pasakyti, kad daugyba iš 0,22 ne taip greit ir sėkmingai sekėsi).

Kiek daug Latvijoje pilių, dvarų. Daugelis žino ir yra aplankę Bauskės, Rundalės dvarus. O mes ir mažesnes, mažiau išreklamuotas vietas aplankome. Dažnai internete informacijos susirandame, arba pamatome rudą kelio ženklą, nuorodantį lankytinas vietas ir užsukame. Kartais net nenumanome, ką išvysime, bet argi tai bėda... Taip tik dar smagiau. Viena iš gražiausių mūsų aplankytų pilių - Garsenes. Tikra neogotikinė pasakų pilis.

Tervetės parkas

Vieną kart iš VBS (viena boba sakė) agentūros išgirdau , kad yra gražus gamtos parkas Tervetėje, minėjo kad ir vaikams jame smagu. Na, galvoju, reikia patikrinti šias žinias.

Sėdome į automobilį ir išvykome. Pakeliui buvo Rundalės pilis, bet šį kartą į ją neužsukome. O Bauskės pilį aplankėme, per ilgai neužsibūdami vykome toliau.

Privažiavome Tervetės miestelį, ieškome mes to parko, žiūrime- apžvalgos bokštas. Tai gal čia jau tas gražusis parkas. Tik kažkaip aš jį kitokį įsivaizdavau, o čia tik labai maža aptverta teritorija su keliais nameliukais. Na, bet pasirodo pakliuvome į privatų muziejų. Tai mes iš jo greitai ir nėrėme. Į apžvalgos bokštą neleido (nebesaugus jau jis), o už poros namelių apžiūrėjimą nemačiau prasmes bilietus pirkti.

Mūsų parkas dar truputį tolėliau ir kitoje kelio pusėje. Nusipirkome parko žemėlapį ( ir bilietukus) pirmyn! Sakė kad ten gražu, vaikams įdomu, bet kad TAIP GRAŽU - nesitikėjau. Pirmiausia aplankėme grybų šalį. Kokių tik įvairiausių grybų ten nėra išdrožta. Pradžioje vos ne kas antrą skulptūrėlę fotografavome, bet greit supratome - neužteks atminties kortelėje, o ir parko viso nepažiūrėsime. Bevaikščiodami susitikome nykštukę. Pasirodo, toji nykštukė kalba ir lietuviškai. Bet vaikai kažkodėl nenustebo, jie labiau nustebo, kad nykštukė apsiavusi su “krokrsais“.

Pasakų šalyje mus pasitiko ragana. Jos pavėsinėje virė didžiulis katilas. Ragana irgi lietuviškai kalbėjo ir netgi beveik be akcento. Ji mus pavaišino stebuklinga arbata, kuriai žolelių pririnko Joninių naktį, ir kiškio spirelėmis. Taip taip, sakė, valgykite, nesibaiminkite, jos šviežutėlės, tik šįryt pririnktos. Būtumėte matę vaikų akis! Į burną dėtis nedrįsta, o išmesti nėra kaip. Tik kai patys paragavome ir pasakėme, kad tai razinos šokolade, jie įsidrąsino ir pasivaišino.

Vaikai pamatę labirintą net sukrykštė iš laimės, ir bėgte nubėgo į jį. Nespėjome apsidairyti, o jų jau ir nebėra. Mes iš paskos - į labirintą. Kiek beeinu, vis į sieną atsitrenkiu, ir dar klausausi, ar tik neišgirsiu savo drąsuolio beverkiančio. Smagiai susišūkaudami visi iešojome išėjimo. Kas išėjo pro įėjimą, kas sąžiningai išėjimą atrado, o kai ko ir ieškoti labirinte teko.

O nameliai, laipynės visus mažylius pakeri. Na kaip nepatiks, jei nameliukai tokie maži, kad tik vaikai į juos įlenda. Nuotraukoje malūne mano sūnaus šypsena viską pasako.
Velnioniškai pavargome, bet buvo labai smagu. Į namus parsivežėme ne tik gerą nuotaiką, puikių nuotraukų, šaunių įspūdžių bet ir įdėja. Kokia ji? Ogi baravykas ir mūsų kieme išaugo. 

Su šiuo rašiniu autorė dalyvauja konkurse "Mano įspūdžiai ES"