Kristalina Georgieva, humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo komisarė, antradienį atskleidusi šiuos planus, sakė: „Kai aš gaunu (pagalbos) prašymą ir perduodu jį valstybėms narėms, nežinau, kas ateis į pagalbą ir ką turės. Norime to atsikratyti ir pereiti prie to, kad valstybės narės turėtų iš anksto nustatytas lėšas, įrangą ir personalą, o mes žinotumėm, kokie jie“.
Naujojoje krizių valdymo tarnyboje turėtų dirbti dabartinių K. Georgievos kontroliuojamų pagalbos tarnybų pareigūnai, kurie „stebėtų, perspėtų ir reaguotų“ bei koordinuotų ES šalių pajėgas.
ES sostinės prisidėti įranga ir žmonėmis galėtų savanoriškai. Visos pajėgos liktų valstybėje narėje, kol jų prireiks, o jei nelaimės metu šių pajėgų labiau reikėtų pačioje šalyje narėje, ši galėtų atsisakyti jas perduoti.
Jei šiai idėjai pritars Europos Parlamentas ir šalys narės, bus smulkiau svarstoma, kaip konkrečiai ši tarnyba turėtų veikti ir kaip būtų finansuojama.