Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (11)
Kokia nauda iš naujos ES sutarties su JAV?

Kokia nauda iš naujos ES sutarties su JAV?

400 tūkstančių naujų darbo vietų ir 0,5 % BVP augimas kasmet. Ekspertų nuomone, apytikriai tokį poveikį Europos Sąjungos ekonomikai turėtų laisvos prekybos sutarties su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pasirašymas. Tokia sutartis tikrai būtų reikšmingas Europos ekonomikos paskatinimas.

Ir tai nebėra vien tuščios ir niekuo nepagrįstos kalbos. Balandžio viduryje susirinkę ES šalių prekybos ministrai nusprendė, kad ES ir JAV derybos dėl vadinamosios Transatlantinės sutarties dėl bendradarbiavimo investicijų ir prekybos srityse prasidės vėliausiai birželio pabaigoje. Taigi, nors procesas bus pradėtas dar airių pirmininkavimo metu, esminiai parengiamieji darbai vyks tuo metu, kai ES Tarybai pirmininkaus Lietuva. Tai dar vienas puikus šansas Lietuvai pasirodyti tarptautinėje arenoje bei galbūt netgi sustiprinti dvišalius santykius su JAV.

Minėtasis susitarimas tarp JAV būtų susijęs ne tik su laisva prekyba - kas reikštų muitų pašalinimą daugumai prekių - tačiau ir palengvintų sąlygas abiems šalims investuoti viena kitos rinkoje, supaprastintų viešųjų pirkimų procedūras bei harmonizuotų techninius standartus daugumai prekių. Pastaroji problema - skirtumai taisyklėse dėl techninių standartų - yra matoma kaip didžiausia kliūtis, kurią reikės įveikti derybose.

Geriausias pavyzdys yra dažnai minimas ginčas dėl genetiškai modifikuotų organizmų. JAV leidžia naudoti GMO gaminant maistą, kai tuo tarpu į ES įvežti produktus su GMO yra griežtai draudžiama. Planuojamas susitarimas taip pat greičiausiai apimtų finansines paslaugas. Dėl to derėtis sutiko tiek JAV atstovai, tiek dažnai savo kaip finansų centro pozicijų nenorintys užleisti britai.

Parlamentarai remia derybas, bet kelia sąlygas

Šį ketvirtadienį vykusiame Europos Parlamento posėdyje beveik visos frakcijos, išskyrus žaliuosius, nusprendė iš principo palaikyti derybas dėl laisvos prekybos susitarimo. Žinoma, parlamentarai išsakė savo nuogąstavimus bei iškėlė sąlygas. Atrodo, po Lisabonos sutarties pasirašymo, kai EP įgijo žymiai daugiau galių, Parlamento nariai tikrai nebijo jomis naudotis ir "šokdinti" kitas institucijas. Mano nuomone, tai yra sveikintina, kadangi kartais dažnai grynai technines ir ekonomines kai kurių įtakingų institucijų (ypač Komisijos) pozicijas būtina pakoreguoti pagal piliečių interesus. Tą EP nariai sėkmingai ir daro.

Vienas pirmųjų parlamentarams iškilusių klausimų - ar nebus toks susitarimas mirtinas smūgis kultūrų įvairovei Vakarų pasaulyje. Kur čia kultūra, paklausite? Labai paprasta. Prancūzijos valstybė (bei mažesniu mastu ir kai kurios kitos ES valstybės) itin dosniai remia savo kino kūrėjus. Pasirašius laisvos prekybos sutartį, tokia parama galėtų būti laikoma neleistinomis subsidijomis, iškreipiančiomis rinką. Tačiau be jų, savaime aišku, Holivudo produkcija nušluotų tiek prancūzus, tiek ir visus kitus. Maža saujelė pasaulyje egzistuojančių kino gurmanų prancūzų kino neišgelbėtų. Prekybos Komisaras Karel De Gucht parlamentarus patikino, kad jis aršiai kovos dėl galimybės valstybėms remti savo menininkus.

Kita parlamentarams užkliuvusi sritis buvo skirtumai tarp JAV ir ES socialinių modelių. Kai dauguma ES šalių turi išvystytą pensijų sistemą, socialines pašalpas, valstybinį privalomą sveikatos draudimą ir panašias valstybės užtikrinamas lengvatas, JAV tuo tarpu šiose srityse daug ką sutvarkyti paliekama laisvai rinkai. Tokiu atveju JAV prekės gali tapti konkurencingesnės daugelyje sričių dėl ES valstybių užkraunamos mokestinės naštos verslui. Net jeigu ir taip, EP socialdemokratai paskelbė, kad kovos už ES socialinį modelį ir ties šiuo klausimu "bus labai griežti".

Prekybos Komisaras Karel De Gucht daugiausia laiko praleido bandydamas įtikinti parlamentarus, kad nė viena pamatinė ES idėja nebus paminta. Jo teigimu, ES išsaugos bendrąją žemės ūkio politiką, nenusileis dėl kai kurių standartų maistui (jis paminėjo GMO klausimą - bus sunku!) bei duomenų apsaugos taisyklių. EP nariai taip pat iš jo išspaudė pasižadėjimą, kad derybų procesas bus skaidrus, o parlamentarai - nuolat informuojami apie progresą.

Verslo požiūris - pozityvesnis nei politikų

Gegužės viduryje įvykusiame ES verslo organizacijų susitikime, Europos darbdaviai nusprendė sukurti Europos Verslininkų Aljansą - organizaciją, konsultuosiančią ES vyriausybes derybų procese. Tokią organizaciją jau turi ir JAV. Tai - puikus ES verslininkų žingsnis. Be abejonės, jie geriausiai žino, kas iš tikrųjų vyksta jų įmonėse. Taigi, jų patirtis ir patarimai politikams bus neįkainojamos vertės.

Aukščiau minėtame susitikime verslininkai bene vienbalsiai sveikino derybų pradžią ir žadėjo savo paramą. Jie taip pat nuramino parlamentarus patikindami, kad sieks ne taisyklių suvienodinimo (bent jau ne visose srityse), o greičiau jų suderinimo.

Nauja (o gal sena?) pasaulio tvarka

ES ir JAV ekonomikos, kartu sudėjus, turi apie 813 milijonų gyventojų, sukuria apie 45 procentus pasaulio BVP bei turi 40 procentų pasaulio perkamosios galios. Laisvos prekybos susitarimas tarp šių šalių išlaisvintų didelį ekonominį potencialą bei turėtų kitų svarbių (greičiausiai, ne vien numatytų) poveikių pasaulio ekonomikai.

Kai kurie ekspertai netgi kalba apie "naują pasaulio tvarką", kuriai pamatus padėtų toks susitarimas. Profesorė Gabriele Suder išsako labai idomų argumentą. Jos nuomone, tai, ką mes matome, yra ne globalizacijos, o greičiau regionalizacijos pasekmė. Didžiosios pasaulio galybės ieško naujų partnerių tam, kad užsitikrintų tolesnį dominavimą pasaulyje bei išsaugotų savo sukurtą gerovę namuose.

Po to, kai JAV ir Europa pajuto, kad jų santykinė galia pasaulyje mažėja, abi ėmė desperatiškai ieškoti partnerių. Profesorės Suder teigimu, ekonominė integracija, kurią atneštų minėtas laisvos prekybos susitarimas, paskatintų ir gilesnę politinę integraciją. JAV ir ES tokiu atveju sudarytų bendrą politinį polių, kuris bandytų balansuoti prieš kylančias galybes, pavyzdžiui, Kiniją bei Artimuosius Rytus (Iraną).

Tik kyla klausimas, ar JAV ir ES dominavimas būtų nauja, ar greičiau sena pasaulio tvarka? Pagrindinių susitarimo tarp JAV ir ES priešininkų nuomone, pasirašius šią sutartį būtų užmirštos ir į antrą planą nustumtos daugiašalės derybos dėl laisvos prekybos (vadinamasis Dohos raundas). Tokiu atveju Pasaulio prekybos organizacija prarastų labai didelę dalį įtakos ir svarbos. Taip išplėtus rinką, ES ir JAV verslininkams bei politikams tiesiog nebeliktų noro toliau bendrauti su besivystančiomis pasaulio šalimis, nes jos paprasčiausiai nebeturėtų ko pasiūlyti (bent jau kurį laiką). Kai kurie tarptautinės ekonomikos ekspertai tiesiai pasakė, kad toks susitarimas būtų žingsnis atgal tarptautinio bendradarbiavimo prekybos srityje atžvilgiu - būtų gražintas absoliutus ekonominis Vakarų civilizacijos dominavimas.

Vis tik derybos tikrai prasidės ir gali būti ganėtinai sėkmingos (nors planuojama, kad truks mažiausiai dvejus metus). Sėkmė yra tikėtina dėl to, kad abi pusės turi dėl ko stengtis. Laisvos prekybos susitarimas tikrai stipriai padėtų ES valstybėms spręsti nedarbo problemą. JAV taip pat turėtų milžinišką ekonominę naudą, nors gal šiek tiek mažesnę nei ES. Ir bene svariausia priežastis - Prezidentas Obama yra asmeniškai suinteresuotas pasirašyti šį susitarimą. Kiekvienas pasaulio lyderis nori, kad jo kadencijos metu būtų pasirašomi istoriniai susitarimai. O šis susitarimas neabejotinai įeitų į istoriją.

Parengė Mantas Pupinis

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA