Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (47)
Kodėl moterys kitokios nei vyrai?

Kodėl moterys kitokios nei vyrai?

Ar galite patikėti, kad dar nėra suėję šimto metų, kai Lietuvoje moterys turi rinkimų teisę? Nors per paskutinį amžių moterų teisės Europoje smarkiai išsiplėtė, lyčių diskriminacija – vis dar dažnas reiškinys. Europos Parlamentas siekia sumažinti smurtą ir prieš moteris ir jų diskriminaciją, todėl nuolat aktyviai nagrinėja šią problemą ir ieško būdų ją teisiškai išspręsti.

Kad moterys vis dar laikomos kitokiomis nei vyrai, iliustruoja skaičiai. Keletą paskutinių metų Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai uždirba 16,4 proc. mažiau nei vyrai, skaičiuoja Eurostatas.

Europos Parlamento priimti teisės aktai, kuriais užtikrinamas vienodas darbo užmokestis už vienodą darbą, lygybė darbo vietoje, minimalios teisės eiti motinystės atostogų ir lyčių lygybė Europoje galioja jau ne vienerius metus. Vis dėlto reali situacija yra prastesnė. Atsižvelgdami į vis dar niūrią situaciją, europarlamentarai nenuleidžia rankų ir siekia įpareigoti valstybes labiau rūpintis moterimis.

Kelias į įmonių valdybas

Šiuo metu vidutinis moterų skaičius įmonių valdybose nesiekia nė penktadalio. Europos Parlamento nariai įsitikinę, kad praskinti moterims kelią į atsakingus postus padėtų lyčių kvotos. Pernai lapkričio 20 d. Europos Parlamentas balsavo už tai, kad biržoje kotiruojamų bendrovių valdybose moterų dalis iki 2020-ųjų turėtų pasiekti bent 40 proc. Valstybės valdomose įmonėse šis tikslas turėtų būti pasiektas greičiau – iki 2018 m., įsitikinę europarlamentarai. Jei šis tikslas nebus pasiektas – įmonės turėtų pasiaiškinti. Dėl šio teisės akto europarlamentarai toliau derėsis su ES valstybių ministrais.

„Ši rezoliucija skatina atviras, skaidrias procedūras priimant biržoje kotiruojamų kompanijų valdybų narius. Europos Parlamentas atliko namų darbus, o dabar žingsnį žengti turi ES Taryba, kad galutinai priimtume šią direktyvą iki gegužės 25-ąją vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Tik taip priartėsime prie lyčių lygybės Europos bendrovėse. Direktyva parodys piliečiams, kad kaunamės prieš diskriminaciją ir už lygias galimybes visiems darbo rinkoje“, – sako Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto vicepirmininkė iš Austrijos Evelyn Regner (Socialistų ir demokratų progresyviojo aljanso grupė).

Vilniuje įsikūrusio Europos lyčių lygybės instituto vadovybė mano, kad Europos Parlamento iniciatyva didinti moterų skaičių įmonių valdybose duos teigiamą paskatą visam verslui. „Europos Sąjunga yra tik pusiaukelėje į lyčių lygybę, nes šiuo metu lyčių lygybės indeksas siekia 54 punktus; norint, kad lytys būtų laikomos visiškai lygiomis, šis indeksas turėtų siekti 100“, – sako instituto direktorė Virginija Langbakk.

Kliūtys karjerai

Laikinai einanti Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus pareigas Edita Žiobienė teigia, kad lyčių nelygybė darbo aplinkoje akivaizdi: universitetuose studijuoja daugiau moterų nei vyrų, tačiau karjeros aukštumas pasiekia daugiausia vyrai. „Iš vienos pusės atrodo, kad moterims, siekiančioms karjeros, sudaromos kliūtys. Kita vertus, negalima atmesti galimybės, kad moterys, pradėdamos kurti šeimą ar išeidamos motinystės atostogų, skiria prioritetą asmeniniam gyvenimui, o ne karjerai“, – sako E. Žiobienė.

Pasak pašnekovės, lazda turi du galus. Jeigu į tam tikrų įmonių valdybas moterys bus skiriamos tik dėl to, kad jos moterys, o ne geros profesionalės, gali nukentėti tiek įmonių kokybė, tiek sužlugti pati iniciatyva skatinti moterų verslumą. „Bijau, kad gali būti ir taip, kad moteriškuose kolektyvuose dėl kvotos moterų pradės mažėti“, – nerimauja E. Žiobienė. Ji priduria, kad visi sprendimai turi būti priimami remiantis ne tik lygybe, bet ir logika.

Europarlamentarai prieš smurtą

Lyčių lygybė darbe – ne vienintelė sritis, kuria rūpinasi Europos Parlamentas. Kasmet Kovo 8-osios proga jo Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas paskelbia tam tikrą temą, į kurią europarlamentarai siekia atkreipti visuomenės dėmesį. Šiemet tai – smurtas prieš moteris.

Skaičiuojama, kad apie 40-50 proc. Europos Sąjungos šalyse gyvenančių moterų yra patyrusios smurtą arba priekabiavimą – darbe, šeimoje ir kitur. Lietuvoje padėtis dar blogesnė. Vilniaus moterų krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė sako, kad kol kas situacija negerėja. Nors Lietuvoje jau kelerius metus galioja vienas pažangiausių Europoje Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, į policiją ar pagalbos centrus besikreipiančių nukentėjusių moterų skaičius nemažėja.

„Nors įstatymas galioja, valdžia nesiima kito smurtui mažinti būtino žingsnio – sukurti infrastruktūrą aukoms“, – pastebi L. Vasiliauskienė. Anot jos, trūksta problemos masto ir rimtumo supratimo iš aukščiausių šalies ir institucijų pareigūnų. Dėl šių priežasčių neužtenka ir problemai spręsti skiriamų pinigų. Keturis etatus turinti jos vadovaujama įstaiga per metus priima beveik 400 moterų, kurioms suteikia apie 1500 visapusiškų psichologinių ir teisinių konsultacijų, taip pat pagalbą rengiant dokumentus teismui.

„Visa tai padarome su 137 tūkst. litų metiniu biudžetu. Skaičiuojama, kad paprasčiausią biurą išlaikyti per metus kainuoja 0,5 mln. litų, o mes ir pagalbos namus išlaikome, ir atlyginimus mokame, ir moteris remiame“, – pasakoja L. Vasiliauskienė. Kadangi 90 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto šeimose yra moterys, pašnekovė tikisi, kad Europos Parlamento paskelbta Tarptautinės moters dienos tema paskatins politikus susimąstyti ir konkrečiais veiksmais sustiprinti moterų apsaugą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA