Kokios jos ir kaip susiję su Lietuva, domėjosi MyEP.

Nedžiuginanti statistika

Lietuviai nėra daugiausia narkotikų vartojantys ES piliečiai - remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2012 m. metinės ataskaitos duomenimis, kanapes bent kartą gyvenime Europoje vartojo 23,7 proc. 15-64 metų amžiaus gyventojų. Mūsų šalyje šiais kvaišalais bent kartą gyvenime svaiginosi 10,5 proc. lietuvių. Daugiausia narkotikų vartoja čekai, prancūzai ir lenkai.

Nors statistikos byloja, kad daugumoje Europos šalių gerėja ŽIV ligos gydymo prieinamumas, todėl sergamumas bei mirtingumas nuo AIDS daugelyje šalių mažėja, Lietuvoje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis mirusių nuo šio sindromo skaičius pastaraisiais metais auga. 2011 m. ES šalyse nuo šios ligos mirė 1322 asmenys ir tai beveik 1000 asmenų mažiau nei prieš penkerius metus. Štai mūsų šalyje nuo ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje pradžios (1988 m.) mirė 142 asmenys. Pernai nuo šio viruso sukeltos ligos mirė 28 asmenys ir tai dešimčia žmonių daugiau nei 2011 m.

Stebima internetinė erdvė

Dėl savo geografinės padėties Lietuva – patogi tranzitinė šalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų srautams tiek iš rytų į vakarus, tiek ir iš vakarų į rytus.  Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, visgi šalyje stebimos problemos nesiskiria nuo visos Europos rūpesčių. Senajame žemyne stebimas kelių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas vienu metu, aukštas kanapių vartojimo paplitimas, neteisėta narkotinių medžiagų gamyba ir platinimas. Rūpesčių kelia ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų pateikimas į rinką, kiti kvaišalų gabenimo keliai, efektyvių gydymo metodų stoka. Daugiau dėmesio reikalauja ir prekyba internetu.

„Stebimas naujų medžiagų, pasižyminčių narkotiniu ir psichotropiniu poveikiu, pateikimas į rinką, ypač naudojant prekybą internetu. Pastaraisiais metais iškilo informacinių technologijų, ypač interneto naudojimo, skatinant naujų psichoaktyviųjų medžiagų įsigijimą bei skleidžiant neigiamą, neteisingą informaciją, pavojus“,- teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento strategijos, stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjas Ernestas Jasaitis.

Išeitis – leisti vartoti savo reikmėms?

Keliant narkomanijos problemos sprendimo būdą, vis labiau pabrėžiamas medicininis sprendimo būdas. Vilniaus universiteto sociologijos katedros doktorantė, tyrinėjanti deviacijos, kriminologijos ir resocializacijos aspektus, Algimanta Vaikšnytė teigia skeptiškai žiūrinti į dabar Baudžiamąjame kodekse įtvirtintas bausmes laisvės atėmimu. Pasak jos, kalėjimas negali išspręsti šios problemos.

„Kodėl pas mus tiek Baudžiamajame, tiek Administracinių teisės pažeidimų (ATPK) kodeksuose numatomos bausmės, sankcijos dėl narkotinių medžiagų vartojimo? Ar nepakaktų šios problemos spręsti paliekant atsakomybę tik ATPK? Vienos konferencijos metu Teisingumo ministerijoje Teisės instituto mokslininkai panašų klausimą jau buvo kėlę“,- pastebi A. Vaikšnytė.

Lietuvos teisės instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas atkreipia dėmesį į narkomanijos problemos politizavimo aspektą. Pasak tyrėjo, tuomet sunku vertinti ir narkotikų dekriminalizavimą, apie kurį vis dažniau kalbama šiandienos pasaulyje. Nors dekriminalizavus narkotikus šie netampa legalūs - už jų platinimą baudžiama, tačiau suteikiama teisė vartoti kvaišalus savo reikmėms.

Vartojami stiprūs ir pigūs narkotikai

Tyrėjas esmine skirtimi tarp vakarų ir rytų Europos kvaišalų vartotojų išskiria narkotikų stiprumą ir kokybę.

„Yra toks kaip ir fenomenas - narkotikų turtingose valstybėse vartojama daugiau nei buvusiose sovietinėse šalyse, tačiau šiose [postkomunistinėse - aut. past.] šalyse vartojami stiprūs narkotikai ir miršta daugiau žmonių. Ukrainoje vartojamas heroinas, Rusijoje - taip vadinamas krokodilas, gaunamas sumaišius legaliai vaistinėse įsigytus vaistus. Nors jis yra pigesnis už heroiną, bet per 2-3 metus žmogų paverčia lavonu. Štai, pavyzdžiui, šveicarai, problemą sprendžia taip: nuo heroino mirštama dėl infekcijų ir perdozavus, todėl tiems, kuriems labai reikia, kambariukuose duodama medicininio heroino“,- aiškina M. Lankauskas.

Kaip jau skelbė MyEP, rugpjūčio pradžioje PSO išsakė susirūpinimą dėl ŽIV viruso plitimo ES kaimyninėse šalyse ir aukštų mirtingumo nuo AIDS rodiklių. „EurActiv“ žurnalistams tarptautinės organizacijos atstovai teigė, jog be tinkamos reakcijos ir pagalbos buvusios Sovietų sąjungos šalims, galima tikėtis problemų ateityje infekcinėms ligoms peržengus valstybių sienas.

Nors mirčių atvejai yra santykinai maži lyginant su Afrika, pažvelgus į ankstesnių metų statistiką, nuo AIDS miršta vis daugiau žmonių.

Ukrainoje nuo 2001 iki 2011 m. nuo AIDS mirusiųjų padaugėjo 144 proc. (mirė atitinkamai 9 tūkst. ir 21 tūkst. žmonių). Štai EurActiv pateikta statistika Baltarusijos problemą nušviečia dar dramatiškiau – čia per tą patį laikotarpį mirčių nuo AIDS skaičius išaugo 1100 proc. (2001 m. užregistruota tik 100, o 2011- aisiais – 1100 mirčių).

Lietuva dalyvavo šiemet liepos viduryje Briuselyje vykusiame ES – Rytų Partnerystės dialoge narkotikų klausimais. Kartu su Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos atstovais diskutuota naujų psichoaktyvių medžiagų atpažinimo klausimais, atkreiptas dėmesys į netinkamą receptinių vaistų vartojimą. Rugsėjį planuojamas ES bei Rusijos delegatų susitikimas.