Kodėl europiečiai nusivylę ES?

Europoje viltis palengva užleidžia kelią depresijai, rašo austrų „The Vienna Review“.
Europos Parlamente pastaruoju metu aršiai diskutuojama apie ES biudžetą, o ypač daug – apie Airijos skolų krizę. Keltų Tigras per glaudžiai burkavo su Sičiu, tad iš jo beliko mažas kačiukas. Dabar, pažemintas ir įžeistas, nukėlęs kepurę, jis prašo ES skirti 90 mlrd. eurų iš Europos mokesčių mokėtojų pinigų, o tai, kaip baiminasi kritikai, privers Airiją atsisakyti dalies finansinės nepriklausomybės. Didėja grėsmė, kad išsijudins ir antroji domino kaladėlė – Portugalija, tad visi svarsto, kiek dar krizių Europa gali atlaikyti.

Europarlamentaras iš Austrijos Hannesas Swoboda teigia, kad Europa susidūrė su „dviguba krize“: ekonomine ir pateisinamumo krize. „Mums nepavyko ekonominės ir finansinės sąjungos papildyti politine sąjunga“, - sako jis.

Europarlamentarai ragina suteikti Parlamentui vis daugiau galių. Tačiau, rinkėjams atėjus prie Europos balsadėžių, siekis labiau kontroliuoti Europą gali likti ir neįgyvendintas, nes šalių vyriausybės, anot „The Vienna Review“, skatina piliečius manyti, jog problema yra Briuselis, o išsigelbėjimas – tai jos pačios.

Artimiausi keli mėnesiai Europai bus be galo svarbūs, teigia Žaliųjų frakcijos austrų europarlamentarė Ulrike Lunacek, nes paaiškės, ar Europa gali „veikti išvien“ ir įgyvendinti „prasmingą bankų, rinkų ir ekonominės krizės reguliavimą“.

Deja, jauni ES piliečiai netiki, kad jų finansinį saugumą ateityje gali užtikrinti tokios diskusijos, kokios dabar vyksta Strasbūre. „Jie nemato Europos Sąjungos pridėtinės vertės“, - pripažįsta U. Lunacek.

Pavyzdžiui, Airijoje darbo netekę jauni žmonės nemėgina savo laimės stabilesnėse ES valstybėse – vietoje to jie emigruoja į Australiją, Kanadą ar Naująją Zelandiją. Jų motinos mieliau kritikuoja vieningos Europos valiutos nesuderinamumą, negu per didelę riziką prisiėmusius Airijos bankininkus, rašo „The Vienna Review“.

Europa serga, JAV taip pat. Tačiau atrodo, jog europiečiai neturi to pasitikėjimo savimi jausmo, kuris amerikiečiams padeda įveikti problemas. U. Lunacek turi vilties, jog europiečiai ateityje vėl ims tikėti Europos projektu. Europarlamentarė tikisi, jog valstybių vadovai sugebės įtikinti jaunuosius europiečius, jog geriausias sprendimas – bendra ekonominė Europos strategija, tik „geresnė ir kitokia nei anksčiau“, nauji socialiniai ir ekologiniai standartai. U. Lunacek ragina imtis „Žaliojo naujojo kurso“, t.y., pradėti naują erą, kurioje Europa galėtų pirmauti pasaulyje savo ekologiškomis technologijomis. O „susigrąžinti“ savo piliečius Europa galėtų, jei akivaizdžiai įkūnytų socialines ir žmogiškumo vertybes, leidžiančias žmonėms „didžiuotis, kad yra europiečiai“, mano politikė.

Visiškai suprantama, kad europiečiai prislėgti, ir keleto vėjo jėgainių pastatymas nesugrąžins piliečių pasitikėjimo. Apie klimato kaitą ir atsakingą lėšų naudojimą garsiai skelbianti ES atrodo kvailokai, kai kiekvieną mėnesį iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal keliauja Europos Parlamento karavanas, dėl kurio į atmosferą išmetami didžiuliai kiekiai anglies dioksido ir išleidžiamos didelės sumos. H. Swoboda yra giliai įsitikinęs, kad Europos politikai privalo visuomenę įtraukti į diskusijas apie tai, ką jie veikia, ir kodėl tai svarbu europiečių gerovei. Šaltų, beveidžių biurokratų laikai baigėsi.