Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Kodėl ES vilioja Ukrainą prisijungti prie karinių operacijų?

Kodėl ES vilioja Ukrainą prisijungti prie karinių operacijų?

Europos Sąjungos šalys narės ieško būdų, kaip sudominti Rytų partneres ES gynybos politika, ir rasti bendradarbiavimo galimybių. Dalis Rytų partnerių iniciatyvą prisijungti prie karinių operacijų jau išreiškė.

Duodamas interviu MyEP, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tarp pozityvių bendradarbiavimo pavydžių paminėjo Ukrainą, kuri šiemet ketina išsiųsti savo fregatą dalyvauti ES antipiratinėje misijoje “Atalanta” prie Somalio krantų.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) politikos direktorius Vaidotas Urbelis pridūrė, kad Gruzija, Moldova ir Armėnija yra irgi užsiminusios apie savo ketinimus prisijungti prie ES karinių operacijų.

KAM politikos direktorius paaiškino, kad ES būtų naudingas Rytų partnerių prisidėjimas prie ES misijų pajėgumais, kurių pačiai ES trūksta. “Pavyzdžiui, Ukraina turi transporto lėktuvų. Būtų labai naudinga medikų pagalba. ES tik apsidžiaugs, jeigu tos šalys prisidės tam tikrais pajėgumais, kurių, galbūt, mes neturime”, - sakė V. Urbelis.

Jo teigimu, ir pačioms Rytų partnerystės šalims toks bendradarbiavimas galėtų būti naudingas, nes taip jos parodytų savo aktyvumą ir susidomėjimą tuo, ką ES daro kitose pasaulio šalyse, įgautų žinių, patirties ir gebėjimo veikti kartu su kitų šalių kariuomenėmis.

ES šalys narės svarsto, kaip padėti Rytų partnerystės šalims labiau domėtis ES gynybos ir saugumo politika. J. Olekas užsiminė, kad yra galvojama apie specialaus fondo tam tikslui įkūrimą.

V. Urbelis paaiškino, kad toks fondas būtų skirtas padėti finansiškai Rytų partnerių atstovams atvykti į renginius, kur jie galėtų daugiau sužinoti apie ES karines operacijas: kaip jos planuojamos, vykdomos, kokie yra jų finansavimo mechanizmai, ir taip paskatinti jas aktyviau į jas įsitraukti.

Pasak KAM politikos direktoriaus, toks fondas veiktų valstybių narių iniciatyva. Tos valstybės, kurios įneštų į jį lėšų, jį ir administruotų. Tai būtų valstybių fondas, kuris būtų skirtas ES reikmėms.

“Mes norėtume jį įsteigti jau šiemet. Tam rekia surinkti tam tikrą skaičių šalių narių, kurios sutiktų prisidėti pinigais ir politine valia į šį fondą. Krizės metu tai nėra taip paprasta padaryti”, - pripažino V. Urbelis.

Rytų partnerystės temos bus aptariamos lapkritį Vilniuje vyksiančiame valstybių vadovų susitikime.

Ką daryti su kovinėmis grupėmis?

Artėjant viršūnių susitikimui gynybos klausimais vis plačiau diskutuojama ir apie platesnį ES gynybos grupių panaudojimą. Šios grupės buvo sukurtos prieš septynerius metus tam, kad galėtų, poreikiui esant, greitai reaguoti į už ES ribų esančias krizes. Jos periodiškai suformuojamos, valstybės narės į tai investuoja, bet tos grupės realiai nė karto nebuvo panaudotos.

Nuo liepos tokioje britų vadovaujamoje karinėje grupėje pusmetį budi ir Lietuvos pėstininkų kuopa. Iš viso tokių kuopų kovinėje grupėje yra trys, be lietuviškos, dar yra latvių ir britų kuopos. Jas remia švedai ir papildomi britų pajėgumai, o olandai suteikia transporto priemones. Iš viso toje grupėje yra 1500 karių.

Kaip ji veiktų? V. Urbelis veikimo principui geriau suprasti siūlo hipotetinį staiga iškilusios krizės kokioje nors didelėje ir nestabilioje valstybėje Afrikoje arba Artimuosiuose Rytuose pavyzdį. Įsivaizduokime, kad kyla pavojus tarptautiniam saugumui, pabėgėliai plūsta iš šalies.

“1500 karių - tai yra labai mažai, palyginus su dešimtimis tūkstančių tos valstybės gyventojų. Kovinė grupė galėtų įvesti tvarką tam tikrame regione, kuris yra svarbus, dar galėtų bandyti užtikrinti embargą, tai yra atkirsti tam tikrą teritoriją. Kovinė grupė yra skirta ne kariauti, bet greitai sureaguoti į vidutinio dydžio krizę. Iki šiol ji realių užduočių neturėjo”, - sakė V. Urbelis.

Pasak krašto apsaugos ministro, praėjus septyneriems metams nuo šios grupės įkūrimo jaučiama, kad pasirengimo vykdyti užduotis etapas yra išsemtas, ir prasidėjo diskusijos, ką daryti toliau.

“Galbūt, reikėtų stiprinti bendradarbiavimą papildomomis pratybomis arba tikrinti ir sertifikuoti pasirengimo lygį. Galbūt, turėtume formuoti atskiras mokymo komandas, kurios padėtų ruošti į krizę patekusių šalių karines pajėgas, o gal – tos komandos galėtų būti tų pačių kovinių grupių dalis”, - apie diskusijas pasakojo ministras J. Olekas.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu kovinių grupių efektyvesnio panaudojimo temai bus rengiamas specialus seminaras Londone.

Tikslas – protingiau panaudoti lėšas

Europos Sąjungoje didžioje dalyje valstybių apkarpius gynybos finansavimą, ieškoma būdų, kaip protingiau panaudoti turimas lėšas. Vienas iš skatinamų būdų yra galvoti apie galimybes kelioms valstybėms bendrai įsigyti reikalingas priemones.

“Turime tam tikrų gražių jau veikiančių to pavyzdžių. Prieš kelis mėnesius Lietuva, Latvija ir Estija per Europos gynybos agentūrą kartu įsigijo “Carl-Gustav” amunicijos”, - prisiminė J. Olekas.

Europos ambicijas gynybos srityje riboja apkarpyti finansai. Lietuva yra tarp daugelio NATO valstybių narių, kurių gynybos finansavimas atsilieka nuo 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto siekiamybės.

2013-aisiais KAM finansavimas išlieka tame pačiame lygyje kaip 2012 metais – asignavimai siekia 0,77 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras viliasi, kad kitąmet jau matysime krašto apsaugai skirtų lėšų augimą, tačiau nežymų, “tikriausiai, keliomis šimtosiomis procento dalimis”.

“Mes negalime daryti labai stipraus šuolio. Kiti metai mums bus ypatingai sudėtingi visame šitame periode, nes mes ruošiamės 2015 metais įsivesti eurą. Taigi, kiti metai bus tie metai, nuo kurių finansinių išlaidų ir situacijos bus priimamas sprendimas, ar kviesti ar nekviesti mus į euro zoną”, - sakė J. Olekas.

Energetinis saugumas ir Saugumo strategija

Diskutuojant apie kitas Europos gynybos ir saugumo temas, pasak ministro J. Oleko, Lietuva sieks, kad bendroje Europos saugumo ir gynybos politikoje vietą rastų ir energetinis saugumas. Šiai temai rugsėjį numatytas atskiras seminaras Vilniuje.

Dar viena platesnė, tiesiogiai su energetiniu saugumu nesusijusi diskusijų tema – apie Europos saugumo strategiją, kuri nesikeitė jau dešimt metų.

“O per tą laiką pasaulis nestovėjo vietoje, kai kas keitėsi, ir mums atrodo, kad būtų laikas viršūnių taryboje bent jau duoti impulsą pradėti diskusijas apie strategijos atnaujinimą”, - sakė J. Olekas.

Europos Sąjungos šalių narių vadovai apie gynybos ir saugumo temas kalbės per viršūnių susitikimą Briuselyje gruodį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA