Pasak EP narės Dagmar Roth–Behrendt (Socialistai ir demokratai, Vokietija) „aiškiai trūksta šios genetiškai modifikuotos kultūros nekenksmingumo įrodymų, kad galėtume ją įsileisti“.
- Kodėl EP nariai nepritaria šios rūšies kukurūzų auginimui?
- Visų pirma, mus nustebino Komisijos nusistatymas siūlyti [Tarybai] priimti teigiamą sprendimą [leidžiantį auginti „Pioneer“ bendrovės 1507 linijos kukurūzus], nors anksčiau tokiam jos siūlymui paprieštaravo 12 valstybių narių
Europos maisto saugos tarnybos atliktas rizikos vertinimas rodo, jog šių kenkėjams atsparių kukurūzų žiedadulkės gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. Tačiau „Pioneer“ atsisakė pateikti papildomus dokumentus dėl jų nekenksmingumo įrodymo.
Galiausiai, pagal ES Bendrojo Teismo sprendimą Komisija galėjo pateikti pasiūlymą, kuriame būtų rekomenduojama neleisti auginti šių kukurūzų, tačiau ji nusprendė priešingai.
- Pirmąkart prašymas dėl šių kukurūzų buvo pateiktas 2001 metais, tačiau sprendimo iki šiol nėra. Kada būtų galima jo tikėtis?
- Sunku pasakyti. Kol kas aišku tik viena: kiekvienąkart svarstant su GMO susijusius prašymus Taryboje nepaprastai sunku priimti sprendimą – tiek „už”, tiek ir „prieš“.
- Ar GM kultūros turi ateitį Europoje?
- Praeitų metų liepą „Monsanto“ kompanija pareiškė, kad atsiims jau pateiktus prašymus auginti naujas GM kultūras Europos Sąjungoje, nes tai komerciškai neapsimoka.
Tam įtakos turi ir sudėtinga reguliavimo aplinka, nes kelios šalys prieštarauja tokių kultūrų auginimui.
Taip pat reikia pasakyti, kad pramonė nepateikė pakankamai įrodymų dėl jų nekenksmingumo, kad išsklaidytų ES piliečių nuogąstavimus. „Eurobarometro“ duomenimis, dauguma europiečių (61 proc.) nepritaria genetiškai modifikuoto maisto plėtrai Europoje.