Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Kodėl danai neryžtingi kaip „Hamletas“?

Kodėl danai neryžtingi kaip „Hamletas“?

Neryžtingumo tema Viljamo Šekspyro tragedijoje „Hamletas“ sėkmingai atskleidžia danų santykius su Europos Sąjunga (ES). 1972 m. daugiau nei pusė šios šalies gyventojų pasisakė už Danijos prisijungimą prie ES, tačiau 2000 m. panašus Danijos piliečių skaičius balsavo prieš prisijungimą prie euro zonos.

Kaip rašo „Euobserver“, pastarojo meto įvykiai ir vėl priminė apie danų natūros dvilypumą.

Šios šalies parlamentas vasario mėn. pranešė svarstantis galimybę keisti esamą sistemą tam, kad vaiko priežiūros išmokas galėtų gauti visų ES šalių narių piliečiai nuo pat pirmos darbo Danijoje dienos. Be to, svarstoma galimybė mokėti šias išmokas tėvams, dirbantiems Danijoje, kurių vaikai kartu su jais negyvena.

Šis žingsnis žengtas po to, kai Europos Komisija (EK) praėjusiais metais pareikalavo, kad būtų pakeista šioje šalyje galiojanti tvarka tam, kad dirbti į Daniją iš kitų ES šalių narių atvykstantys asmenys gautų daugiau naudos iš Danijos socialinės apsaugos sistemos. EK pareikalavo, kad asmenims, turintiems mažamečių vaikų, per metus būtų sumokama 2 300 eurų (apie 7 941 litas), o turintiems paauglių vaikų – 1 500 eurų (apie 5 179 litai).

ES pageidauja, kad iš kitų ES šalių narių į Daniją dirbti atvykstantys asmenys galėtų gauti vaiko priežiūros išmokas nuo pat pirmosios dienos, kai tik pradeda dirbti šioje šalyje, tokiu būdu sulygintos danų ir į šią šalį atvykstančių asmenų teises. Šiuo metu iš kitų ES šalių narių į Daniją atvykstantys asmenys gali gauti šias išmokas tik praėjus dviem metams nuo gyvenimo ir darbo pradžios šioje šalyje.

Didžioji dauguma Danijos parlamento narių pageidauja ir toliau taikyti šiuo metu galiojančią tvarką nepaisant ES keliamų reikalavimų. Tačiau Danijos ministrė pirmininkė Helle Thorning Schmidt ketina keisti šiuo metu galiojančią tvarką nepriklausomai nuo to, ar šalies parlamentas pritars šiam sprendimui, ar ne.

Žymiojoje V. Šekspyro tragedijoje aprašyta istorija 2014 m. vasario mėn. pasikartojo parlamento rūmuose: opozicijai priklausančios Danijos Liaudies partijos pirmininkas Christianas Thulesenas Dahlas uždavė klausimą, ar Daniją valdo mažumos vyriausybė, kuriai visiškai nerūpi tai, ką galvoja parlamentas.

„Jei šiems pakeitimams nepritaria dauguma, tokiu atveju teks toliau dirbti pagal ES teisės aktus“, - į šį klausimą atsakė H. Thorning Schmidt.

Akivaizdu, kad ji teikia pirmenybę įsipareigojimams prie ES. Tačiau didžioji dalis danų, tarp kurių net ir dalis Socialdemokratų partijos, kuriai vadovauja pati H. Thorning Schmidt, narių, mano, jog galutinį sprendimą turi priimti Danijos parlamentas, o vadovautis derėtų šalies Konstitucija.

„Nėra paprasta paaiškinti, kodėl Danija privalo mokėti pinigus už, pavyzdžiui, lenkų vaikus, kurie galbūt net niekada nėra buvę Danijoje ir galbūt niekada į šią šalį neatvyks“, - piktinosi Socialdemokratų partijai priklausantis Danijos parlamento narys Bjerne Laustsenas. Jis mano, kad šį klausimą turėtų spręsti ES Teisingumo Teismas.

Vaiko priežiūros išmoka padengia pusę vaikų darželio kainos Danijoje. Tačiau tėvams, kurie dirba Danijoje, tačiau jų vaikai gyvena kitose skurdesnėse ES šalyse narėse, šios išmokos vertė tampa daug didesnė.

Kairiųjų pažiūrų politikai laikosi pozicijos, kad dalis darbdavių gali mėginti pelnytis iš vaikų priežiūros išmokų, versdami darbuotojus ši kitų ES šalių narių sutikti dirbti už mažesnį atlyginimą.

Maža to, proeuropietiškų politinių pažiūrų politikai teigia, jog yra pasiruošę pasipriešinti ES šiuo klausimu.

„Danija gali pasigirti viena dosniausių socialinės apsaugos sistemų, todėl būtina užtikrinti teisingumą tų, kurie prie šios sistemos prisideda, ir tų, kurie iš jos pelnosi, atžvilgiu“, - patikino proeuropietiškų pažiūrų Danijos Liberalų partijai priklausanti Ellen Trane Norby.

ES rinkimai

Kova dėl vaiko priežiūros išmokų gali tapti pagrindine tema rengiantis šių metų gegužės mėn. įvyksiantiems ES rinkimams.

Nuo 1979 m., kai Danija prisijungė prie ES, įsteigtam Judėjimui prieš ES pavyko išsiųsti savo atstovus į Europos Parlamentą (EP) po kiekvienų rinkimų.

Danijos kairiųjų politinių pažiūrų Raudonųjų ir žaliųjų aljansas remia šį judėjimą, tačiau nesiūlo savo kandidatų į EP. Tokiu būdu Judėjimas prieš ES turi nemažai vilčių ir vėl išsiųsti savo atstovą į EP, nors šį kartą šios partijos kandidatų sąrašo viršuje atsidūrusi niekam nežinoma kandidatė Rina Ronja Kari.

Tam, kad šios kandidatės šansai padidėtų, EP narys veteranas Sorenas Sondergaardas užleido savo vietą EP vasario mėn., kad R. R. Kari įgautų patirties prieš EP rinkimus.

Dešiniųjų politinių pažiūrų Danijos Liaudies partija taip pat tikisi sėkmės ES rinkimuose. Pranašaujama, kad ši partija gali gauti daugiau EP mandatų nei H. Thorning Schmidt vadovaujama Socialdemokratų partija.

Euroskeptiškai nusiteikusiems rinkėjams, kurie nepritaria nei ultrakairiesiems, nei ultradešiniesiems, palyginti naujas Liberalų aljansas – puiki alternatyva. Ši partija priešinasi euro įvedimui, tačiau pasisako už vidus rinką bei laisvą prekybą. Dėl šių priežasčių ši partija atrodo patraukli jauniems ultraliberalių pažiūrų asmenims bei verslininkams.

Šią partiją finansiškai remia Danijos pramonės konfederacija bei banko „Saxo“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Larsas Seieris Christensenas, kuris šiuo metu gyvena Šveicarijoje.

Proeuropietiškų pažiūrų rinkėjai galės rinktis net iš penkių partijų.

Prognozuojama, kad Socialdemokratų partijai nepavyks išsaugoti šiuo metu turimų keturių vietų EP, kurias jie gavo 2009 m., kai šios partijos populiarumas buvo ženkliai didesnis.

Konservatoriai ir socialistai gali tikėtis laimėti po vieną vietą EP.

Tuo tarpu proeuropietiškos Liberalų partijos kandidatų į EP sąrašas įspūdingas: į kandidatų sąrašą įtraukti dabartiniai EP nariai, gerai žinomas buvęs televizijos žurnalistas Mortenas Lokkegaardas bei buvęs komercinės radijo stoties TV2 vadovas Jensas Rogde.

Kandidatų sąrašo pirmojoje pozicijoje – buvusi ministrė Ulla Tornas. Į sąrašą taip pat įtrauktas dar vienas televizijos naujienų žurnalistas Jensas Myrthu bei į pensiją išėjęs badmintono žaidėjas Poulas Erikas Hoyeris, šiuo metu užimantis Pasaulio badmintono federacijos prezidento postą.

Per 2009 m. ES rinkimus buvo užfiksuotas 59,5 proc. rinkėjų aktyvumas. Tą pačią dieną surengtas referendumas dėl lygių teisių Danijos princesėms ir princams suteikimo, kad princesės taip pat galėtų paveldėti sostą, tapo motyvacija rinkėjams aktyviau dalyvauti šiuose rinkimuose.

Šiais metais Danijoje ES rinkimų dieną taip pat įvyks referendumas. Danų bus paklausta, ar jie sutinka, kad Danija dalyvautų ES Patentų teismo veikloje. Tačiau mažai tikėtina, kad šis referendumas taip pat stipriai motyvuos rinkėjus kaip motyvavo karališkosios šeimos ateitis.

Danijos rinkėjams gegužės 25 d. teks išrinkti 13 EP narių, kurie atstovaus šią šalį EP.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA