Europoje dėl JAV nacionalinio saugumo agentūros vykdomos PRISM duomenų rinkimų programos masto kilo nemenkas pasipiktinimas.
Tačiau specialistų iš Europos JAV aktyvisto Edwardo Snowdeno atradimai ir pastebėjimai pernelyg nenustebino.
„Tai, ką E. Snowdenas atskleidė apie PRISM, jau gana ilgai buvo žinoma gerai informuotų ir suinteresuotų pareigūnų“, - teigia Vokietijos tinklaraščio nerzpolitik.org autorius Benjaminas Bergemannas, taip pat priklausantis ir organizacijai „Digitale Gesellschaft“.
2012 metais Europos Parlamentas užsakė tyrimą, kurios rezultatai atskleidė, jog JAV pareigūnai bent jau teoriškai tikrai gali nuo 2008 metų pasiekti ES piliečių duomenis. Tyrimo autoriai Europos pareigūnų atžvilgiu buvo nusiteikę itin griežtai ir reikalavo veiksmų.
Pačioje ES niekas net neįtarė, jog įmanomas masinis politinis duomenų rinkimas, teigia tyrimo autoriai. Sunku patikėti, bet nuo 2011 metų „Nei Europos Komisija, nei valstybių narių įstatymų leidėjai, nei Europos Parlamentas turėjo kokių nors duomenų apie FISAAA 1881a“.
FISAAA 1881a – 1978 metų JAV užsienio žvalgybos akto pakeitimo, priimto 2008 metais, dalies pavadinimas. Šioje 2008 metais įsigaliojusio pakeitimo dalyje JAV žvalgybos agentūroms suteikiama teisė rinkti informaciją, saugomą JAV debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjų serveriuose.
ES tyrimo autoriai perspėjo, jog JAV pareigūnai turi prieigą ir prie ne Amerikos piliečių asmeninių duomenų, saugomų vadinamuosiuose duomenų debesyse. Tyrimo išvados skelbia – ES nepasirūpino savo piliečių duomenų apsauga.
Dėmesys Kinijai ir Rusijai
Europiečiai labai ilgai visą savo energiją skyrė kovai už vartotojų teisų apsaugą internete ir pasipriešinimui kibernetinėms atakoms, teigia „Centre d'Etudes sur les Conflits“ specialistas Julienas Jeandesbozas.
Anot J. Jeandesbozo, ES dėmesį skyrė ne konkrečios valstybės veiklai internete, o tai ir buvo didžioji klaida. Europa kalbėjo apie programišius, tapatybės vagystes ir interneto bendrovių veiklos reguliavimą. Diskusija konkrečios valstybės galimai keliamų pavojų tema pasisukdavo itin retais atvejais. O ir tada dėmesys buvo telkiamas tik į Rusiją ir Kiniją.
J. Jeandesbozas įsitikinęs: ES pastangas nematyti, ką veikia JAV šnipai, galima paaiškinti politinėmis priežastimis. „The Patriot Act“ įstatymas, po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Vašingtonui suteikęs plačias šnipinėjimo ir sekimo galimybes, ES taip pat susilaukė prieštaringų vertinimų ir buvo ne kartą viešai aptarinėjamas. J. Jeandesbozas sako, jog kovoti su kibernetiniais nusikaltėliais – viena, o priešgyniauti JAV valdžiai – visai kas kita.
Daugumos ES valstybių narių valdžiai JAV yra itin svarbios sąjungininkės ir verslo partnerės, be to, Amerika – viena iš pasaulinių interneto tiekimo lyderių.
Ką žinojo Europos žvalgybos agentūros?
Kaip skelbia Jungtinės Karalystės dienraštis „Guardian“, Europos žvalgybos agentūroms Amerikos vykdytas šnipinėjimas galėjo būti naudingas. „Guardian“ rašo, jog Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo agentūros atitikmuo Jungtinėje Karalystėje – GCHQ – patys pasinaudojo Amerikos žvalgybos duomenimis, surinktais per PRISM programą.
Kiekvienas Europos pilietis, besinaudojantis „Facebook“ ir „Google“, turėtų žinoti, jog jų asmeniniai duomenys gali pateikti į PRISM, teigia tinklaraštininkas B. Bergemannas.
„Kas nors galėtų atrėžti – kam JAV domėtis manimi? Tačiau nederėtų pamiršti, jog toks duomenų kaupimas aktualus ir Europos baudžiamojo teisingumo sistemoms, taigi visai įmanoma interesų koalicija“, - sako tinklaraštininkas.