Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Ko lietuviams ir visai ES tikėtis iš duomenų apsaugos reformos?

Ko lietuviams ir visai ES tikėtis iš duomenų apsaugos reformos?

Pradėjusi pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuva sieks, kad šalių narių derybose dėl duomenų apsaugos reformos būtų pasiekta esminė pažanga.

Tai svarbi, bet kartu ir sudėtinga iniciatyva, kurios tikslas – balansas tarp asmens teisių užtikrinimo ir ekonomikos augimo skatinimo reaguojant į globalizacijos ir informacinių technologijų plėtrą.

2012 m. sausio 25 d. Europos Komisija pasiūlė visapusišką 1995 m. ES asmens duomenų taisyklių reformą. Komisija siūlo iš esmės atnaujinti ir modernizuoti šiuo metu galiojančioje duomenų apsaugos direktyvoje įtvirtintus principus.

Paketą sudaro du teisėkūros pasiūlymai: Reglamentas, kuriuo nustatoma bendra ES duomenų apsaugos sistema, ir Direktyva dėl asmens duomenų apsaugos, tuos duomenis tvarkant nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas ir susijusios teisminės veiklos tikslais.

„Duomenų apsaugos reforma yra vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų teisingumo srityje. Svarbu pažymėti, jog su duomenų apsaugos reforma susiję klausimai yra labai sudėtingi, jos pasekmės bus ilgalaikės ir darys įtaką daug skirtingų veiklos sričių, todėl reikia elgtis atsargiai ir pasiūlymus nagrinėti atidžiai“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Reglamentu siekiama sustiprinti asmenų teises į privatumą internete ir paskatinti Europos skaitmeninės ekonomikos augimą. ES valstybės narės skirtingai įgyvendino 1995 m. taisykles, dėl to jos buvo taikomos skirtingai. Taikant vieną bendrą teisės aktą, nebeliktų dabar esančių skirtumų dėl Direktyvos taikymo, taip pat tikimąsi sumažinti administracinę naštą.

Pasak J. Bernatonio, ši iniciatyva padėtų sustiprinti vartotojų pasitikėjimą internetinėmis paslaugomis ir suteiks reikalingą postūmį ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir inovacijoms Europoje.

Organizacijos turės bendrauti tik su viena nacionaline duomenų apsaugos institucija toje ES šalyje, kurioje yra organizacijos pagrindinė buveinė, o ne su skirtingų šalių priežiūros institucijomis, kaip yra dabar.

Siūlomu Reglamento projektu nustatoma, kad sutikimas tvarkyti duomenis, kai jo reikia, turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Asmenys galės lengviau susipažinti su savo duomenimis ir lengviau perduoti asmens duomenis iš vieno paslaugos teikėjo kitam. Dėl to pagerės paslaugos teikėjų tarpusavio konkurencija.

Projekte siūloma „Teisės būti pamirštam“ koncepcija galėtų padėti žmonėms geriau valdyti interneto keliamas grėsmes asmens duomenų apsaugai. Jeigu koncepcijai būtų pritarta, žmonės galės reikalauti ištrinti savo duomenis, jeigu nebus teisinio pagrindo toliau jų tvarkyti.

Pagal naują Direktyvą bendri duomenų apsaugos principai ir taisyklės bus taikomi kompetentingoms institucijoms bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose. Taisyklės bus taikomos ir šalies viduje, ir tarpvalstybiniu mastu perduodant asmens duomenis.

Lietuvai ES asmens duomenų apsaugos reforma yra vienas svarbiausių prioritetinių klausimų teisingumo srityje ir pirmininkavimo metu bus tęsiamos intensyvios diskusijos dėl reformos ateities. Šis klausimas bus keliamas ir penktadienį Vilniuje vykstančiame neformaliame ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime.

Pasiekus bendrą požiūrį ES Taryboje, bus pradėtos derybos su Europos Parlamentu.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA