Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (82)
Vladimiras Putinas

Klaidos, kurios trukdė sutramdyti Rusiją

Prieš kelias savaites pabendravusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad pastarasis politikas yra praradęs ryšį su realybe. Šiandien Europos Sąjunga stengiasi grąžinti tą ryšį Rusijos vadovui ir jo aplinkai, taikydama sankcijas, tačiau nėra garantijų, kad tai padės.

Rusijos veiksmai, nukreipti į Krymo pusiasalio užgrobimą, parodė, kad daug kas – tarp jų ir Europos Sąjunga – turėjo pernelyg gerą požiūrį į Maskvą. Vyravo nuomonė, kad Rusija, nors jos politinėje sistemoje ir yra nemažai trūkumų bei negerų, žiūrint vakariečių akimis, tendencijų – visgi yra valstybė, su kuria galima susitarti.

Minėtą požiūrį palaikė ir pragmatiniai Europos interesai. Rusija yra stambus energetinių šaltinių teikėjas. Iš jos platybių į Europos rinką teka nafta ir dujos. Šis faktas vertė ES užmerkti akis į pavojingus procesus politiniame Rusijos gyvenime bei nustumti į šalį vertybinius politikos aspektus.

Nenorą gadinti santykius su Rusija pademonstravo ir ES neapsisprendimas dėl vadinamojo Magnitskio sąrašo adaptavimo. Galima priminti, kad šis sąrašas pavadintas Rusijos kalėjime nukankinto teisininko Sergejaus Magnitskio vardu. Vis labiau aiškėja, kad vienintelė S. Magnitskio nuodėmė buvo ta, kad jis ryžosi mesti iššūkį korumpuotai Rusijos sistemai, užkabinęs gana aukštų pareigūnų interesus.

Magnitskio sąrašas (kitaip dar vadinamas Magnitskio aktu) 2012 metų gruodį buvo priimtas JAV. Šis įstatyminis aktas įvedė personalines sankcijas prieš asmenis, įtariamus neteisėtu S. Magnitskio persekiojimu ir numarinimu.

Apie galimybę palaikyti minėtas sankcijas buvo kalbama ir Europos Sąjungoje, tačiau šiai idėjai mažai kas pritarė. Kaip pagrindinis argumentas vėl gi skambėjo raginimas nepykdyti Kremliaus ir neeskaluoti įtampos Rusijos ir ES santykiuose. Tačiau šių metų balandžio pradžioje ES grįžo prie Magntskio sąrašo klausimo.

Pakeisti nuomonę susivienijusiai Europai padėjo Rusijos veiksmai Ukrainoje. Krymo aneksija parodė, kad Maskva nesiruošia laikytis tarptautinių susitarimų bei garbingo žaidimo taisyklių. Atsižvelgdamas į tai Europos Parlamentas balandžio 2 dieną nubalsavo už rezoliuciją, raginančią įvesti personalines sankcijas (draudimą įvažiuoti į ES teritoriją ir sąskaitų užšaldymą) 32-iems Rusijos pareigūnams, kurie galimai prisidėjo prie S. Magnitskio persekiojimo ir mirties. Tačiau šį Europos Parlamento žingsnį galima vertinti kaip gana pavėluotą.

ES ėmė busti

Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu pajudino ne tik Magnitskio sąrašo reikalus. Yra žinoma, kad reaguodama į minėtus įvykius Europos Sąjunga parengė tris sankcijų paketus. Šiandien prieš Rusiją taikomas jau antras paketas. Trečiasis – griežčiausias – gali būti pradėtas taikyti, jeigu Rusija nesustos ir tęs agresiją prieš kaimyninę šalį.

Kaip teigia Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo patarėjas Arnoldas Pranckevičius, Rusijos veiksmai tapo didžiausiu iššūkiu dabartinei Europai, nes Krymo aneksija išjudino tarptautinės teisės pagrindą, kuris jau ne vieną dešimtmetį formavosi Europoje po Antro Pasaulinio karo pabaigos. Kitas labai nemalonus dalykas yra tai, jog Krymo krizė sudavė smūgį branduolinio ginklo neplatinimo principams.

A. Pranckevičius priminė, kad aneksuodama Krymą, Rusija pažeidė 1994 metų Budapešto memorandumą, pagal kurį ji kartu su JAV ir Jungtine Karalyste garantavo Ukrainai saugumą ir sienų neliečiamumą mainais už šios šalies atsisakymą pasilikti sau sovietinius branduolinius užtaisus, kurie buvo dislokuoti jos teritorijoje.

„Po Šaltojo karo niekada dar nebuvo tokio didelio iššūkio paties suverenumo ir teritorinio integralumo principui“, – komentuodamas situaciją dėl Ukrainos akcentavo A. Pranckevičius. Pasak jo, šie įvykiai parodė, kad Europa iš esmės nėra pasiruošusi įprastoms, t. y. karinėms, grėsmėms, apie kurias visi buvo sėkmingai pamiršę.

Atrodo, kad išjudinti susivienijusią Europą gali tik dideli sukrėtimai. „Ta kritika, kad ES reakcija buvo pernelyg lėta, silpna ir kukli, manau, yra teisinga. Visada verta kritikuoti pačius save. Tačiau galiausiai rezultatas yra. Reikia suprasti, kad valstybių-narių pozicijos dėl sankcijų Rusijai išeitiniame taške buvo labai skirtingos, bet šiandien tos pozicijos yra gerokai suartėjusios, kas irgi yra didelis žingsnis į priekį“, – teigė A. Pranckevičius. Pasak jo, ar Europos pasirinktas reakcijos į Rusijos veiksmus Ukrainoje kelias buvo teisingas – įvertins istorija, tačiau jau dabar galima teigti, kad šis kelias bent jau yra logiškas.

„ES atsakas grįstas trimis aspektais. Pirmiausia, tai konflikto deeskalacija, antras žingsnis – Rusijos sulaikymas ir trečias siekis – pagalba Ukrainai“, – aiškino A. Pranckevičius. Pasak EP pirmininko patarėjo, šiandien jau daug kas nuveikta šios pasirinktos strategijos rėmuose. ES reakcija į Rusijos veiksmus yra kietesnė, nei kas galėtų prognozuoti ankščiau.

Atsargumas nepakenks

Už atsargesnę politiką Rusijos atžvilgiui pasisakė Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis. Jis kritikavo ES poziciją už tai, kad ji savo laiku nesuteikė būtinos pagalbos tuometiniam Ukrainos vadovui Viktorui Janukovičiui. J.V. Paleckio manymu, pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga tuometiniam Ukrainos vadovui praėjusių metų rudenį (o būtent dėl šio nepasirašymo ir prasidėjo masinės protesto akcijos) sutrukdė milžiniškas Rusijos spaudimas, kurio buvo neįmanoma atlaikyti be didesnės ES paramos.

J.V. Paleckio teigimu, Europos Sąjunga nesuprato, kad Ukraina yra „ypatingas atvejis“. Jo manymu, išvengti dabartinės krizės galėjo padėti savalaikis įtraukimas į derybas dėl Ukrainos ir ES asociacijos sutarties pačios Rusijos (apie ką savo laiku buvo užsiminęs ir V. Janukovičius), tačiau anuomet Briuselis atmetė tokią galimybę.

Europos Parlamento narys ragino atsargiau elgtis ir pačios Rusijos atžvilgiu. „Man teko nemažai lankytis Rusijoje – ne tik didelėse miestuose, bet ir provincijoje. Tai yra labai didelė ir be galo sudėtinga valstybė. Dabartinis jaunimas sulauks to laiko, kai V. Putinas pasitrauks iš politinės scenos, tačiau į jo vietą greičiausiai ateis ne liberalių jėgų atstovas, o dar griežtesnis ir kietesnis lyderis“, – įspėjo J.V. Paleckis.

Pasak europarlamentaro, jeigu bus paskelbtas trečiasis ES sankcijų paketas Maskvai, tai iš esmės taps Rusijos sužlugdymo procesu. „Bet reikia užduoti klausimą – kas po to? Kas atsitiks Rusijoje, kur mažės atlyginimai ir mažės darbo vietų skaičius, kur augs žmonių nepasitenkinimas? Ar žmonės balsuos už demokratinį lyderį? Ne – jie balsuos už dar didesnį autokratą ir nacionalistą“, – tvirtino J.V. Paleckis. Anot jo, svarstant sankcijų klausimą atsižvelgti į minėtą niuansą yra tiesiog būtina.

ES jau pavėlavo

Tačiau pernelyg didelis atsargumas ne visada pasiteisina. Europos Parlamento nario Leonido Donskio manymu, ES pavėlavo dėl Magnitskio sąrašo adaptavimo, o pirminės sankcijos prieš Rusiją po jos įvykdytos Krymo aneksijos, Kremliaus valdininkus ne sudrausmino, o prajuokino.

Pasak L. Donskio, Magnitskio sąrašo adaptavimas Europos Sąjungoje šiandien tampa labiau simboliniu dalyku, nes dabar visiškai aišku, kad Rusijos problemos (ir Rusijos keliamos problemos) neapsiriboja vien žmogaus teisių pažeidimais. „Magnitskio sąrašas turėjo suveikti daug ankščiau – kai tai iš tikrųjų galėjo tapti bomba Kremliui. Šiandien tai yra labiau simbolinis žingsnis, o ne tikra politinio poveikio priemonė“, – konstatuoja L. Donskis.

Svarbu ir tai, kad Magnitskio sąrašo atveju sankcijos taikomos iš esmės vykdytojams, bet ne numanomiems nusikaltimo užsakovams, kurie sėdi aukštuose Rusijos valdžios kabinėtuose. Menkas ES ryžtas veikti greitai ir efektyviai tik didina galimus Maskvos apetitus.

„Jeigu Kremlius žaidžia daugelį savo žaidimų, mėgindamas žiūrėti į tai, kiek toli jis gali eiti , tai kol kas Europos ir Vakarų atsakai yra tokie, kad galima eiti labai toli. Kol Kremlius negaus stipresnio atsako – tol jo pozicija nepasikeis“, – akcentuoja L. Donskis.

EP narys mano, kad savalaikis ES sprendimas pritarti Magnitskio sąrašo adaptavimui galėjo užkirsti kelią ir dabartiniams įvykiams, kai Kremlius drąsiai ignoruoja tarptautinės teisės normas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA