ES mokesčių komisaro Algirdo Šemetos atstovė spaudai sakė: „Parengsime labai objektyvią ir neutralią rezoliuciją. Planuojame parodyti galimą teigiamą ir neigiamą šių mokesčių poveikį Europai“.
Jei minėti mokesčiai bus įvesti tik Europos Sąjungoje, tačiau jų neturės pagrindiniai Europos finansiniai konkurentai, ES finansai atsidurs daug blogesnėje padėtyje, rašo „EurActiv“.
20 didžiausių pramoninių valstybių grupė (G20), į kurią įeina JAV, Kinija, Rusija, Indija ir Brazilija, jau sukritikavo FSM, tačiau yra palankiau nusiteikusios FVM atžvilgiu.
ES ketina raginti savo partnerius priimti pasaulines finansinių mokesčių taisykles, tai lengviau bus įgyvendinti nuo 2011 m., kai Prancūzija perims vadovavimą G20 grupei. Tačiau „mes negalime partnerių priversti sekti mūsų pavyzdžiu“, - perspėja vienas iš Komisijos pareigūnų.
Finansiniai mokesčiai galėtų tapti pačios ES įplaukų šaltiniu, ir šitaip būtų išspręsti ginčai dėl ES nuosavų finansinių šaltinių. Bet šioje srityje valstybių narių sutarimo dar teks palaukti.
| Faktai |
Finansinių sandorių mokestį (FSM) tarp kitų priemonių 1971 m. pirmasis pasiūlė ekonomistas James Tobinas, 1981 m. apdovanotas Nobelio premija už finansų rinkų tyrinėjimus.Jo vardu pavadintas „Tobino mokestis“ iš esmės skirtas apriboti trumpalaikes valiutų spekuliacijas, tuo tarpu finansinių sandorių mokestis smogtų visiems kapitalo judėjimo keliams, įskaitant akcijas ir obligacijas.Finansinių veiklų mokestis (FVM) būtų renkamas nuo galutinės finansinių institucijų pelno ir išmokėtų atlyginimų sumos. G20 grupė kol kas yra labiau susidomėjusi būtent FVM, o ne FSM mokesčiu.Bankų mokestį Europos Komisija pirmą kartą pasiūlė šių metų gegužės mėnesį. Iš šio mokesčio būtų galima sukaupti tam tikrą fondą, kuris ateityje galėtų būti panaudotas žlungančios finansinės institucijos gelbėjimui. Tai greičiau ne mokestis, o draudimo įnašas. Bet jo poveikis vis vien tikriausiai bus toks pat – galiausiai sumažės bankų disponuojamas kapitalas. |