„ES narės sutaria, kad dar ne laikas panaikinti ginklų embargą. Turime pamatyti aiškią pažangą tose srityse, kurios, visų pirma, ir lėmė embargą, tai yra, pilietinių laisvių ir politinių teisių srityse“, - sakė britų diplomatė.

Diplomatas iš vienos buvusio komunistinio bloko šalies pridūrė: „Iki ES užsienio reikalų ministrų susitikimo (sausio 31 d.) apie tai tiesiog nekalbama. Po Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijos ir Kinijos reakcijos į ją, politiškai neįsivaizduojama, kad šiuo metu kokie nors žingsniai gali būti įmanomi“.

ES diplomatas
Iki ES užsienio reikalų ministrų susitikimo (sausio 31 d.) apie tai tiesiog nekalbama. Po Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijos ir Kinijos reakcijos į ją, politiškai neįsivaizduojama, kad šiuo metu kokie nors žingsniai gali būti įmanomi
2010 m. Nobelio taikos premiją paskyrus kinų disidentui Liu Xiaobo, Kinija boikotavo ceremoniją ir ėmėsi agresyvios diplomatijos, ragindama Osle esančias ES šalių ambasadas taip pat boikotuoti iškilmes, jei nenori pajusti „pasekmių“. Kokios tos pasekmės, sukonkretinta nebuvo.

Tuo pačiu metu aukščiausi Kinijos vadovai lankėsi Portugalijoje bei Graikijoje, žadėdami pirkti vyriausybines obligacijas bei padėti braškančioms jų ekonomikoms. Vis dėlto Lisabona bei Atėnai į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją savo ambasadorius nusiuntė.

Šiais metais agresyvią savo diplomatiją Kinija nutaikė į Vokietiją, Ispaniją ir JK. Šią savaitę minėtose šalyse lankosi Kinijos ministro pirmininko pavaduotojas Li Keqiangas.

Ginklų embargo neatsisakoma ne tik dėl moralinių aspektų – jo atsisakymas ar sušvelninimas galėtų pakenkti ir ES bei JAV santykiams. JAV Valstybės departamentas patvirtino, jog tebesilaikoma 2005 m. JAV diplomato Johno Hilleno išreikštos pozicijos, kad embargo atsisakymas „sudarytų rimtą kliūtį JAV ateityje bendradarbiauti su Europa gynybos srityje“.

Ginklų embargą ES įvedė 1989 m., kai Kinijos valdžia Tiananmenio aikštėje suėmė ar išžudė tūkstančius masinių protestų dalyvių.