Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (10)
Kiek Europa susimokės už Ukrainą?

Kiek Europa susimokės už Ukrainą?

Ukraina atsidūrusi ant bankroto slenksčio: gyventojų pajamos mažos, korupcijos lygis šalyje didžiulis, tačiau ši šalis turi didelį potencialą - taip ekonomistai linkę apibūdinti pilką Ukrainos dabartį ir šviesią bei daug žadančią šios valstybės ateitį.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pateikiamais duomenimis, vienam gyventojui tenkanti Ukrainos BVP dalis 2013 m. sudarė 3 862 JAV dolerius (9 687 litus). Ši suma mažesnė nei BVB dalis, tenkanti vienam gyventojui Albanijoje ar Mongolijoje.

Tuo tarpu vienam Vokietijos gyventojui tenkanti BVP dalis sudaro 43 952 JAV dolerius (110 245 litus). Kaip rašo DW, be pagalbos iš užsienio Ukraina negali dengti savo įsiskolinimų, mokėti pensijų bei atlyginimų valstybės tarnautojams. Paklabą šiai šaliai pradėjo teikti ir TVF, JAV ir Europos Sąjunga (ES), tačiau ar Ukrainai pavyks kada nors grąžinti skolas?

„Gazprom“ – smogiamoji Kremliaus jėga

Tuo tarpu Maskva naudoja dujų milžinę „Gazprom“ kaip būdą daryti spaudimą Ukrainai. Balandžio 1 d. gamtinių dujų kaina, kuri iki nuolaidų panaikinimo sudarė 268,5 JAV dolerių (673,5 litų) už 1 000 kubinių metrų, išaugo 44 proc., balandžio 3 d. buvo padidinta dar 100 dolerių (apie 250 litų). Šiuo metu kaina jau siekia 485,5 JAV dolerių (1217,8 litų). „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Millerio teigimu, Ukrainos įsiskolinimas už dujų tiekimą viršijo 1,7 mlrd. JAV dolerių (4,26 mlrd. litų).

Kijeve daug kalbama apie skalūnų dujų klodus Ukrainos teritorijoje, tačiau skalūnų dujų žvalgyba kainuotų didžiulius pinigus ir užtruktų nemažai laiko. „Kol kas visos šios kalbos – tai tik argumentas ginčijantis su Kremliumi“, - patikino Vokietijos pramonės delegacijos Kijeve narys Aleksandras Markusas. „Jei per penkerius metus Ukraina sugebės pradėti naudotis skalūnų dujų telkiniais, esančiais šios šalies teritorijoje, jai pavyks ženkliai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Tačiau tam prireiks ketverių ar penkerių metų.

Tam, kad būtų bent iš dalies sulopytos Ukrainos biudžeto spragos, ES ketina suteikti Ukrainai apie 2 mlrd. JAV dolerių (apie 5 mlrd. litų), Japonija – 1,5 mlrd. JAV dolerių (3,76 mlrd. litų), o JAV – 1 mlrd. JAV dolerių (apie 2,5 mlrd. litų) siekiančias paskolas. TVF pasirengęs skirti 18 mlrd. JAV dolerių (812,7 mlrd. litų) paskolą, tačiau ketina iškelti Ukrainai griežtas skolinimosi sąlygas. Kaip gi Ukraina ketina grąžinti šias milžiniškas sumas?

Ukraina gali būti turtinga?

„46 mln. gyventojų turinti Ukraina – tai didžiulė vartotojų rinka, šios šalies reikšmingumas taip pat auga dėl čia gaminamų automobilių dalių bei komponentų, kurie tiekiami, pavyzdžiui, Vokietijos automobilių pramonei“, - mano A. Markusas. „Ukraina turi didelį potencialą“, - patikino Europos Parlamento (EP) narys iš Vokietijos Alexanderis Grafas Lambsdorffas.

Automobilių dalių eksportas sudaro 14 proc. visų į Vokietiją iš Ukrainos eksportuojamų prekių. Tačiau tai sudaro tik 0,3 proc. viso Vokietijos automobilių pramonės importo.

ES nereikia grūdų iš Ukrainos

Visais laikais Ukraina buvo vertinama kaip ES grūdų tiekėja. Šiandieną ši šalis – trečioji pagal dydį grūdų tiekėja JAV ir ES. Tačiau pasenę metodai ir investicijų trūkumas žemės ūkio sektoriuje turi įtakos tam, kad grūdai iš Ukrainos rinkoje kainuoja mažai ir yra naudojami daugiausiai pašarams. Nei Rusijos, nei ES grūdų pirkimas iš Ukrainos nedomina, nes jos eksportuoja grūdus.

Ką dar galėtų pasiūlyti Ukraina? Paprasčiausius pramonės įrengimus, anglį, prasčiausios rūšies plieną, tačiau paprastai šias prekes Ukraina eksportuodavo į Rusiją. Be jokios abejonės, Kremliui labai greitai pavyktų rasti kitų tiekėjų.

Rusijai strategiškai reikšmingos tam tikros aviacijos ir gynybos pramonės įmonės Ukrainoje. Beveik visiems Rusijos sraigtasparniams naudojami Ukrainoje pagaminti motorai. „Be Ukrainos Rusijos kariuomenė negali nei skraidyti, nei šaudyti“, - įsitikinęs Ukrainos ekonomistas Borisas Kušnirukas. Tačiau ar Kijevui pavyks tęsti bendradarbiavimą šioje srityje atsižvelgiant į karo pavojų su Rusija? B. Kušniruko manymu, tai nebūtų įmanoma, nes tokiu atveju Ukrainos ginklai galėtų būti panaudoti prieš ją pačią.

Kodėl Rusija ir ES konkuruoja Ukrainoje ir dėl Ukrainos?

Rusija pageidauja, kad Ukraina liktų ir toliau priklausoma nuo jos. A. G. Lambsdorffas linkęs įžvelgti geopolitinius interesus. „Rusija nori sulaikyti NATO šalia savo sienų bei sukurti Eurazijos Sąjungą, tačiau be Ukrainos visa tai netenka prasmės“, - patikino jis. A. G. Lambsdorffas įsitikinęs, jog ekonominiai Rusijos interesai atsidūrę antroje vietoje.

Tačiau ekonominė suartėjimo su Ukraina nauda ES nepateisina milijardinių išlaidų. A. G. Lambsdorrfas mano, jog ES interesus galima apibūdinti taip: stabilumas, konfliktų pasienio teritorijose bei masinio pabėgėlių srauto iš Ukrainos nebuvimas. Ukraina toli nuo Paryžiaus, Berlyno ar Londono, tuo tarpu Lenkijai, Slovakijai, Vengrijai ar Rumunijai Ukraina – tai artimiausia kaimynė. Jau dabar šiose valstybėse reikalaujama padaryti viską, kas tik įmanoma tam, kad būtų išvengta tolimesnės Rusijos agresijos bei būtų užkirstas kelias chaoso Ukrainoje didėjimui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA