Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (282)
Kentės nemokamų dainų mėgėjai

Kentės nemokamų dainų mėgėjai

Muzikos turėsime daugiau ir įvairesnės, bet tik tada, kai už ją sumokėsime. Internete nemokamos muzikos šaltiniai pradės sekti. Dykai gautomis dainomis mėgavęsi Lietuvos vartotojai pasijus nuskriausti. Tačiau tai tebus pamoka. Teks mokytis intelektinių produktų vartojimo kultūros. Už kiekvieną mokyklą reikia mokėti, bet mokytis būsime tiesiog priversti.

„Kai žmonės neturi kur trauktis, jie išmoksta“, – taip vasario 4-ąją Europos Parlamente priimtas naujas muzikos kūrinių autorinių teisių taisykles komentavo kompozitorių, aranžuotojų ir dainų tekstų autorių turtines teises administruojančios asociacijos NATA direktorė Žaneta Daubarytė.

Nelegalai nevaldomi

Vakar, antradienį, Europos Parlamentas patvirtino naują dokumentą, kuris, kaip tikimasi, turėtų supaprastinti muzikos kūrinių platinimo internete licencijavimą. Tačiau daliai muzikos kūrinių platintojų mažose ES šalyse šis paprastumas reiškia ne ką kita, kaip tik licencijas, už kurias jie nepajėgs sumokėti. Tai jiems nepavyks iš dalies dėl to, kad nelegali muzikos kūrinių sklaida vis dar tebėra nevaldoma. Negaunant pakankamai pajamų, licencijos pasirodo per brangios.

Tuo tarpu vartotojams žadamas platesnis muzikos, kurią reikia pirkti, repertuaras, bet nemokamų muzikos kūrinių nišos turėtų palaipsniui trauktis.

„Vartotojai gaus platesnį repertuarą, jis bus lengviau prieinamas. Visi vartotojai Europos Sąjungoje gaus tą patį, ką jau seniai gauna JAV ir Azijos vartotojai. Tik nežinia, kiek mūsų šalies vartotojai už tai pasiryžę sumokėti. Šiuo metu Lietuvoje turime sudarę sutartis su dviem internetiniais portalais – jie yra įsigiję licencijas. Buvo dar du portalai, bet jie jau nebeveikia dėl patirtų nuostolių. Buvo stambi įmonė, kuri nutraukė veiklą. Ryžtasi didelėms investicijoms, įmonė vystė savo veiklą, berods, porą metų, turėjo įsigiję licenciją, daug dėmesio skyrė lietuviškai muzikai, norėjo per savo portalą remti lietuvių autorius ir atlikėjus. Jiems nepavyko dėl to, kad šalia yra labai daug nelegalios produkcijos“, – sakė NATA vadovė.

Padėtį keičia rinkos milžinai

„Pažeidimų, mano akimis žiūrint, nemažai. Ir labai sunku toje srityje ką nors nuveikti, kadangi didžioji dalis tokios nelegalios veiklos vyksta failų apsikeitimo tinkluose, vadinamuosiuose „torentuose“, kur neaiškūs nei skleidėjai, nei gavėjai. Ir kol kas nėra teismų praktikos, kaip tai turėtų būti sprendžiama. Šių paslaugų teikėjai irgi nėra suinteresuoti, kad ta veikla liautųsi, nes muzikos parsisiuntimo srautai generuoja jiems pajamas bei atveda naujus klientus“, – tvirtino ir Lietuvos autorių gynimo asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Marius Kuzminas.

Jis suprantąs, kad vartotojams gerai gauti kažką nemokamai, nors pastaruoju metu padėtis šiek tiek keičiasi. Vartotojai suvokia, kad kultūra ir kūriniai nėra nemokami, nors juos ir galima nusikopijuoti.
„Nelegalaus kopijavimo mastą mažinti padeda ir tai, kad Lietuvoje pradėjo veikti legalių interneto paslaugų tiekėjų, kaip pavyzdžiui, „iTunes“, „Spotify“ ar „Deezer“ puslapiai, kuriuose galima kūrinius įsigyti teisėtai, susimokėjus gana simbolinį mokestį – gauti prieigą prie muzikos, kuri yra legali. Galbūt direktyva kažkiek palengvins panašių muzikos platintojų veiklą, tačiau veiklą vykdančių legalių platintojų pavyzdžiai rodo, kad procesas jau vyksta. Tik į Lietuvą jis atėjo kiek vėliau nei į kitas šalis, nes tokie platintojai neskubėjo rūpintis tokia maža rinka, kokia yra Lietuva“, – teigė M. Kuzminas.

Mažos valstybės nepritarė

Pagal naują tvarką įsigytoji licencija naudoti muzikos kūrinius iškart keliose ES šalyse turėtų palengvinti šią muziką internete siūlančioms įmonėms veikti Europos Sąjungos mastu. Manoma, kad tai paskatins gausesnę muzikos kūrinių pasiūlą internete bei užtikrins geresnę autorių teisių apsaugą.

Diskusijos apie naujas taisykles Europos Parlamente pradėtos dar 2012-ųjų vasarą. Asociacijos NATA vadovė Ž. Daubarytė gerai prisimena, kad pradžioje joms labiausiai nepritarė mažųjų ES valstybių narių atstovai. Motyvuota tuo, kad šių šalių kolektyvinio administravimo organizacijos nepajėgs konkuruoti su didžiųjų šalių analogiškomis asociacijomis.

„Pavyzdžiui, jūs turite internetinį portalą, kuriame norite platinti muziką. Ką jūs darote? Jūs kreipiatės į NATĄ arba į LATGĄ, kad gautumėte licenciją. Šios asociacijos turi savo tarifus, kurie atitinka Lietuvos realijas. Mes žinome, kad internetinis biznis Lietuvoje labai sunkiai vyksta, kad rinkoje labai daug nelegalaus repertuaro. Ir jei mes už licenciją paprašysime didelės kainos, tai greičiausiai jūs bankrutuosite gal net per pirmąjį mėnesį. Todėl mes turime teritorines licencijas. Tačiau didesnės kolektyvinio administravimo organizacijos mažesniems portalams ir mažesnėms valstybėms – tiems, kieno biudžetai ir autorinio turinio apsauga mažesni – tokių išlygų nedarys. Todėl mažoms šalims tai kaip ir nėra labai naudinga“, – sakė Ž. Daubarytė.

Tačiau NATA vadovė teigia žiūrinti plačiau. Ji tiki patvirtintos direktyvos nuostatose įvardintais lūkesčiais: naujos taisyklės pirmiausia užtikrins muzikos sklaidos internete verslo skaidrumą, padės atlikėjams bei autoriams surinkti daugiau pinigų. Išduodant daugiateritorines licencijas, esą bus galima labiau kontroliuoti kūrinių sklaidą ir pinigų autoriams surinkimą.

Kentės nemokamų dainų mėgėjai

„Vargu ar labai džiaugsis vartotojas, matydamas, kad nemokamos muzikos jis gauna vis mažiau ir mažiau. Vartotojas greičiausiai tai vertins neigiamai. Ypač mažos šalies vartotojas, kuris neturi intelektinio produkto vartojimo kultūros. Jis šiame etape pasijus nukentėjęs. Tačiau autoriams tokia direktyva išeis į naudą. Autoriai iš kolektyvinio administravimo organizacijų pinigų kasmet gauna vis mažiau ir mažiau. Priežastis – auganti nelegali kūrinių, ir ne tik muzikos, sklaida internetu“, – teigė Ž. Daubarytė.

Vis dėlto NATA vadovė viliasi, kad padėtis pamažu keisis, vartotojai išmoks kultūros šio etapo rinkos mokykloje. O už kiekvieną mokyklą reikia mokėti. Tačiau kol kas intelektinių produktų vartojimo kultūra mūsų šalyje labai žema. Apie tai kalba ir Ž. Daubarytės asmeninė patirtis.

„Teko matyti, kaip bendrauja Skandinavijos valstybių ir Prancūzijos vaikai. Buvo daugiau negu gražu matyti, kaip devynmetis atsisakė iš klasės draugo imti į kompaktinę plokštelę perrašytą žaidimą dėl to, kad tai nelegalu. O štai aš pati turiu dvylikametį sūnų, kuris klasėje apie autorinę intelektinę apsaugą kalbėti negali, nes iš jo juokiamasi. Jis vienintelis iš klasės perka telefonui pritaikytas programėles, muziką, vienintelis už tai moka pinigus. Bet kalbėti apie tai su draugais jis nebedrįsta“, – pasakojo NATA vadovė.

Perversmų nežada

Asociacijos LATGA muzikos kūrinių skyriaus vadovas M. Kuzminas nemano, kad naujos muzikos kūrinių autorinių teisių taisyklės sukels didelį perversmą šalies rinkoje.

„Tai suteikia galimybę licencijuoti muzikos kūrinius ne tik toje šalyje, kurioje veikia konkreti autorių ir gretutinių teisių asociacija, bet ir visos Europos Sąjungos mastu. Sprendimų, kaip tai padaryti, buvo ir iki šios direktyvos. Įsteigta daug platformų, kurioms vadovauja leidybinės kampanijos, jos bendradarbiauja su didžiausiomis autorių teisių asociacijomis Europoje. Jos iki šiol licencijavo didžiąją dalį muzikos repertuarų, taip pat ir tarptautiniu mastu. Direktyva tik įnešė aiškumo, kaip visa tai vyksta ir kaip veikia. Naujas dokumentas daugiau ar mažiau paremtas iki šiol veikusiu modeliu“, – tvirtino LATGA atstovas.

Neteisėtai veiklai šis naujas dokumentas kelio esą tikrai neuždarys. Direktyva kalba tik apie tai, kaip šis procesas turėtų vykti legaliai. O legalumą turėtų reguliuoti kiti teisės aktai – elektroninės komercijos direktyvą Lietuvoje įgyvendina Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas, jame nustatytos pareigos ir atsakomybės ribos interneto paslaugų teikėjams.

M. Kuzminas taip pat sakė, kad LATGA tiesiogiai neadministruoja kūrinių naudojimo internete. „Mes turime pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Šiaurės šalių ir Baltijos šalių bendrija N©B, kuri veikia Danijoje“, – teigė LATGA skyriaus vadovas.

Jis nesitiki, kad artimiausiu metu Lietuvoje ar kur kitur staiga bus sukurti nelegalių muzikos kūrinių sklaidos kontrolė. Represinės kontrolės priemonės esą visada atsiranda po to, kai sukuriamos bendrosios kultūrinės nuostatos. Iš dalies tokias nuostatas ir įtvirtina naujosios muzikos kūrinių autorinių teisių taisyklės.

Vasario 4-ąją priimtai direktyvai pritarė 640 Europos Parlamento narių, 18 nepritarė, 22 susilaikė. Dokumentui dar formaliai turės pritarti ES Taryba, o ES valstybės įpareigotos per dvejus metus įtraukti jo nuostatas į savo teisės sistemą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA