Nors ES deda pastangas kuo geriau užtikrinti savo gyventojų apsaugą svetur, prieš vykstant už Senojo žemyno ribų patartina pasidomėti, ką apie šalį sako specialistai. Tuo labiau, kad kai kuriose valstybėse pavojinga netgi keliauti traukiniais ar važinėtis dviračiu.

Pavojuje – dešimtys tūkstančių europiečių

Europiečių, keliaujančių į trečiąsias šalis, Eurostat duomenimis, kasmet vis daugėja. Vis dėlto, šios kelionės ne tik suteikia daug naujų patirčių bei malonių akimirkų, bet dažnai yra gan pavojingos. Štai kad ir per „arabų pavasario“ revoliucijų bangą ne pavieniams turistams ar grupėms keliautojų, bet dešimtims tūkstančių europiečių kilo realus pavojus, o ES narės suko galvas, kaip padėti svečiose šalyse įstrigusiems žmonėms.

Libijoje pilietinio karo pradžioje savo atstovybes šalyje turėjo tik aštuonios ES šalys, tuo tarpu šalyje buvo apie 6000 ES šalių piliečių. Dar sudėtingesnė situacija buvo Egipte. 2011 m. protestų ir susirėmimų metu šioje šalyje buvo apie 100 000 ES gyventojų, kurių daugumą sudarė atvykę turistai. Egipte prasidėjus neramumams, o Libijoje – atvirai karinei konfrontacijai, ES paskelbė ne tik raginimus ES piliečiams kuo greičiau išvykti iš pavojingų šalių, bet ir pradėjo europiečių evakuacijas. Tūkstančiai žmonių lėktuvais ar laivais buvo išgabenti iš pavojingų regionų.

Situacijų, kada Europos turistams kyla grėsmė, tikrai pasitaiko ne viena. Štai nekalbant apie jau minėtas arabų pavasario šalis, tokiose valstybėse kaip Jemenas, Somalis, Pakistanas, Irakas ir kt. turistams gali kilti įvairių pavojų. Nors vienas europietis ar ištisos turistų grupės yra nukentėjusios „karštuose“ pasaulio taškuose ar turėjo kuo skubiau sprukti iš pavojingo regiono, reikia pabrėžti, kad pavojingoje situacijoje atsidūrę europiečiai ne tik kad nepaliekami be pagalbos, bet tokioms problemoms suvaldyti ir koordinuoti Bendrija imasi vis reikšmingesnių priemonių.

Koordinuojama pagalba

Visos Bendrijos narės savo diplomatines atstovybes turi tik JAV, Rusijoje ir Kinijoje. Tačiau kitose trečiosiose šalyse, ypač tose, kur kyla vienokia ar kitokia įtampa, pavojai užsieniečiams, humanitarinės krizėms, dažnai europiečiams prireikia diplomatinės pagalbos. Todėl būtina žinoti, kad ES šalių piliečiai, keliaujantys į trečiąsias šalis arba ten gyvenantys, pagal Bendrijos sutartis turi teisę į bet kurios valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų pagalbą. Tai labai svarbu, nes kai kurios Bendrijos narės neturi tiek daug atstovybių svetur, todėl jų piliečiai gali kreiptis į bent kurios kitos Bendrijos šalies diplomatus.

ES šalių bendradarbiavimas vyksta ne tik sutarčių lygmenyje. Štai Libijos krizės metu vienos ES šalys evakavo kitų šalių piliečius. Tačiau Libijos situacija – tai tendencija, o ne išimtis. Vienos Bendrijos narės ne kartą padėjo evakuoti kitų ES šalių piliečius iš neramumų apimtų Afrikos šalių , kitų regionų. Lietuva taip pat sulaukia Bendrijos paramos vienu ar kitu atveju – kad ir 2011 m. Egipto neramumų fone net trys ES valstybės pateikė Lietuvai pasiūlymą padėti evakuoti mūsų šalies turistus.

Stiprėjant krizėms pasaulio regionuose, ypač arabų šalyse, geresniam veiksmų koordinavimui ir bendradarbiavimui Bendrija pasitelkė ir modernias technologijas – telekonferencijas, ES Jungtinio situacijų centro sukurtą keitimosi informacija sistemą ir kt. priemones. Bendrija bendradarbiauja ir su tarptautinėmis organizacijomis, nes dažnai kariniai neramumai „karštuose taškuose“ sukelia ir humanitarines krizes.

Pasidomėjus, kaip Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) veikia, kai „karštuose taškuose“ mūsų šalies piliečiams iškyla pavojus, URM atstovai patikino, kad esant ekstremalioms situacijoms veikiama pagal numatytus teisės aktus. „Taip pat gali būti rengiamas ir Krizių valdymo grupės posėdis, priimami sprendimai dėl galimų piliečių evakuacijos būdų. Priklausomai nuo piliečių skaičiaus gali būti siunčiamas specialus lėktuvas arba kreipiamasi į ES valstybes dėl konsulinės pagalbos Lietuvos piliečiams ir evakuacijos kitų valstybių lėktuvais“, – sakė URM atstovai.

Nesaugu net važinėtis dviračiu

Nors Europos valstybės individualiai rengia rekomendacijas dėl kelionių į užsienį, ES narės jomis keičiasi ES situacijų centro sistemoje, todėl galima palyginti, ką kiekviena Bendrijos šalis rekomenduoja konkrečiam maršrutui. Tarkim norintys keliauti į Egiptą lietuviai, čekai, švedai, olandai, danai turėtų vadovautis savo šalių rekomendacijomis ir vengti keliauti į kai kurias Egipto vietoves. Tuo tarpu ispanai raginami visiškai atsisakyti kelionių į šią šalį. Italai ir airiai savo valdininkų įspėjami būti atsargiems, o Graikija savo šalies piliečiams specialių rekomendacijų nepateikia.

Dar vienas „karštas taškas“ – Pakistanas. D. Britanijos, Portugalijos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos valdininkai rekomenduoja atsisakyti kelionių į kai kurias Pakistano vietoves. Belgijos, Rumunijos, Prancūzijos patarimas savo piliečiams – visiškai atsisakyti kelionių į Pakistaną, o lietuviai, latviai, italai, pasak rekomendacijų, turėtų atsisakyti bent jau nebūtinų kelionių. Kiekvienos ES šalies pareigūnai sudaro sąrašą šalių, į kurias vykstant patariama atkreipti dėmesį į kelionės saugumą. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip elgtis šiose šalyse ir kodėl jose būti pavojinga.

Lietuvos URM tinklapyje taip pat yra tokie aprašymai. Štai apie jau minėtą Pakistaną rašoma, kad šalyje didelis ekstremizmo pavojus, nestabilumas, žmonių grobimo tikimybė, tuo pačiu rekomenduojama nekeliauti geležinkeliu visoje šalies teritorijoje. Egipte lietuviams rekomenduojama vengti didmiesčių, o kalbant apie Čadą, į kurį Lietuvos URM ragina visiškai atsisakyti kelionių, rašoma, jog šioje šalyje rekomenduojama samdytis vietinį vairuotoją, vengti kelionių dviračiu, motociklu ar motoroleriu. Kirsti sieną su kaimyninėmis šalimis patartina lėktuvu.

Tačiau Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių valdininkų patarimai yra rekomendacinio pobūdžio, o ar vykti į konkrečią valstybę turistas turi nutarti pats.

Pavojai lietuvių nebaugina

Nors kai kuriose pasaulio šalyse tikrai gan pavojinga, atrodo, kad ne visi turistai paiso rekomendacijų. Vieno Lietuvos kelionių organizatoriaus rinkodaros skyriaus atstovai MyEP pasakojo, kad žmonės domisi situacija „karštuose taškuose“, tačiau atostogų planus keičia tikrai ne visi.

„Poilsiautojai domėjosi situacija pasirinktose atostogų kryptyse, jiems suteikta informacija apie esamą padėtį. Atšaukti suplanuotas keliones šią vasarą pageidavo vos keli turistai. Atidžiai stebime situaciją, palaikome nuolatinį ryšį su Egipto kurortuose veikiančiomis kelionių organizatoriaus atstovybėmis“, – sakė įmonės atstovai.

Tuo pačiu jie patvirtino, kad nuolat seka URM pateikiamą informaciją dėl vizitų į vieną ar kitą šalį, vadovaujasi jos specialistų teikiamomis rekomendacijomis. Pasidomėjus, ką daryti turistams, jei negalima vykti į suplanuotą kelionę dėl akivaizdaus pavojaus – pavyzdžiui, kilusio karo ar gamtos katastrofos, „Tez tour“ specialistai patikino, kad „situacijai šalyje, kurioje suplanuotos atostogos, smarkiai pasikeitus, poilsiautojui siūloma alternatyva vykti į kitą pasirinktą valstybę“.

Nors kelionių organizatorių teigimu mūsų turistai į šalis, kuriose situacija nėra stabili, vyksta gan drąsiai, Lietuvos URM pabrėžia, kad krizių atvejais piliečiams rekomenduojame nedelsiant susisiekti su mūsų šalies diplomatine atstovybe ar konsuline įstaiga, o jeigu šalyje Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nėra – su URM arba garbės konsulais.