Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Keli svarbiausi praėjusių metų įvykiai ES

Keli svarbiausi praėjusių metų įvykiai ES

Atėjo laikas pasižiūrėti, kas svarbiausio nutiko per šiuos metus. Čia – keli svarbiausi praėjusių metų ES įvykiai.

Lietuvai puikiai pavyko pirmininkauti ES. Nors pirmas kartas, bet puikus.

Latvija po kelių dienų prisijungs prie euro zonos, tačiau beveik 60% latvių nepritaria bendrai valiutai. Latviams teko ištverti smarkų atlyginimų karpymą, kai Vyriausybė, kartu su Tarptautiniu valiutos fondu, bandė ištraukti šalį iš ekonominės krizės nedevalvuodama lato ir likdama kelyje link euro.

Britų premjeras Davidas Cameronas 2013-uosius baigė taip, kaip ir pradėjo: bandydamas įtikinti savo paties konservatorių partiją nebalsuoti už ankstyvą referendumą dėl narystės ES, rašoma „EUObserver“ metiniame žurnale „Europe in Review 2013“.

Sausį Cameronas pažadėjo pirmiausia persiderėti dėl britų galių bendrijoje, o referendumą dėl šalies pasilikimo arba pasitraukimo iš ES surengti 2017-aisiais.

Plačiai nuskambėjusioje kalboje jis pabrėžė „demokratijos deficitą“ ES institucijose ir pasiūlė stiprinti nacionalinių parlamentų rolę bendrijos teisėkūroje, taip pat apriboti ES vaidmenį socialiniuose bei darbo reikaluose.

Tuo pačiu Cameronas prabilo ir apie tai, kad imigrantų darbo jėgos D.Britanijai jau užtenka ir ji gali būti pradėta riboti, kas iš principo prieštarauja vienai iš kelių pamatinių ES principų.
Tačiau tokios kalbos ir žaidimas su naryste vis tiek neleidžia tikėtis, kad 27 ES valstybių lyderiai sutiks su specialiai suformuotu išimčių paketu, kad patenkintų labiausiai euroskeptišką konservatorių partijos dalį, yra fantastinė, rašoma „Europe in Review 2013“. Nepaisant nieko, šiuo metu galimybė britams rinktis referendume dėl ateities ES – realiausia nuo britų narystės Bendrijoje.

Cameronas nėra vienintelis, kuris nori daugiau galios suteikti savo nacionaliniam parlamentui ir apriboti ES galią. Tokius pačius norus dėlioja ir Nyderlandų Vyriausybė.

Snowdeno byla: daug triukšmo ir – nieko arba "Šnipinėjimas tarp draugų niekada nėra priimtinas"

JAV Nacionalinio saugumo agentūrai (NSA) dirbusio Edwardo Snowdeno nutekinta informacija, birželį pradėta viešinti britų ir JAV dienraščiuose, netruko nustelbti 2010-ųjų „Wikileaks“ skandalą. Kaip paaiškėjo, amerikiečiai seka visą tarptautinę elektroninę komerciją – nuo „Google“ iki „Facebook“, britai savo ruožtu seka povandeninius kabelius.

Snowdenas taip pat atskleidė, kad klausomasi ir Europos pareigūnų, į ką Vokietijos kanclerė Angela Merkel sureagavo žodžiais, kad draugų neturi būti pasiklausoma. Apžvalgininkų nuomone, pirmiausia todėl, kad kova su terorizmų, kuria šnipinėjimą atrėmė JAV, tapo labiau panaši į komercinį šnipinėjimą.

Kaip ten bebūtų, nei vienas ES lyderis neprabilo apie šitą skandalą ir nei vienas nepriglobė Snowdeno, o pokalbiai dėl laisvos prekybos sutarties su JAV tęsėsi.

Įdomi detalė, kaip rašo „Europe in Review 2013“, - Bolivijos lyderiui Evo Moralesui po viešnagės Maskvoje skrendant namo, Prancūzija, Ispanija, Italija ir Portugalija užvėrė savo oro erdves, priversdamos jį leistis Vienoje, kur Austrijos saugumo tarnybos apieškojo lėktuvą, nes buvo manoma, kad juo skrenda ir Snowdenas.

Parengė Vytė Rūkaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA