Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (11)
Nuotaka Bulgarijoje

Keisčiausios vestuvių tradicijos Europoje

Mintys apie vestuves daugeliui užgniaužia kvapą – juk tai viena didžiausių gyvenimo švenčių. Tokia šventė tampa dar ypatingesnė dėl įvairių tradicijų, papročių ir prietarų, kurių laikosi jaunieji. Lietuvoje tėvai pasitinka jaunuosius su duona, druska ir vandeniu, nuotaka nešama per tiltą, ne mažiau svarbus – piršlio vaidmuo.

O kokių tradicijų laikomasi kitose šalyse? MyEP siūlo plačiau susipažinti su kitų Europos šalių vestuviniais papročiais.

Austrijoje nuotaka puošia savo nuometą mirtomis, kurios laikomos gyvybės gėlėmis.

Anglijoje kaimo vietovėse nuotaka ir jos svečiai kartu eina į bažnyčią. Procesijos priešakyje eina maža mergaitė, kuri pakeliui barsto gėles tam, kad nuotakos gyvenimas būtų laimingas ir pilnas gėlių. Prie nuotakos suknios (jos apatinio krašto) prisiuvamas amuletas sėkmei, pavyzdžiui, maža sidabrinė pasaga.

Belgijoje priimta, kad nuotaka išsiuvinėtų savo vardą ant nosinaitės, kurią pasiima į ceremoniją. Nosinaitė saugoma namuose iki kitų šeimos narių vestuvių.

Bulgarijoje jaunuosius priimta apiberti ne kviečiais ar ryžiais, o figų vaisiais.

Vengrijoje priimta švęsti vestuves triukšmingai. Vestuvių procesijoje dalyvauja visas kaimas. Iš pradžių ateinama prie jaunosios namų, po to ji lydima iki jaunojo namų arba į bažnyčią. Jaunoji dovanoja jaunajam tris arba septynias nosines (abu šiuos skaičius vengrai laiko sėkmingais), o jaunasis dovanoja jaunajai maišą su monetomis. Vengrai turi tradicinį šokį, kuris vadinamas pinigų šokiu. Šis šokis atliekamas štai taip: nuotaka pastato savo batelius kambario viduryje, o tas, kas nori su ja pašokti, turi įdėti į batelius keletą monetų.

Olandiškos vestuvių tradicijos žymios šventiniais pietumis prieš ceremoniją. Per pietus būtinai patiekiami saldainiai simboliniu pavadinimu „Nuotakos cukrus“ ir saldus vynas, vadinamas „Nuotakos ašaromis“.

Graikiškos vestuvės turi savų ypatumų: kada jaunieji apsirengia prieš vestuves, jų garbei atliekamos tam tikros dainos. Jaunojo krikšto tėvas – garbės svečias, uždedantis karūnas jauniesiems ant galvų ir apvedantis juos apie altorių tris kartus. Jaunoji vestuvių dieną įdeda į savo pirštinę cukraus gabalėlį, kad meilė visada būtų saldi. Draugai ir draugės apsirengia ypatingais drabužiais, simbolizuojančiais akis, apsaugančias jaunuosius nuo nužiūrėjimo ir nesėkmių.

Danijoje prieš vestuves kepamas vestuvinis pyragas su marcipanais, jo šonai puošiami žvakėmis, šviežiais vaisiais ir medalionais su jaunojo ir jaunosios portretais.

Ispanijoje per vestuves būtinai turi būti morkinė spalva. Ispanijoje jaunosios puokštėje būtinai turi būti morkinės spalvos gėlių, jas taip pat įpina į jaunosios plaukus. Manoma, kad ši spalva simbolizuoja apelsiną – amžinai žaliuojantį medį, todėl nuotaka išliks jauna ir žydinti per visą bendrą gyvenimą. Jaunasis dovanoja jaunajai trisdešimt monetų, o tai reiškia, kad jis gali ja rūpintis ir palaikyti. Per visą vestuvių ceremoniją jaunoji laiko šias monetas tam skirtoje piniginėje.

Italijoje prieš bažnyčios duris, kur tuokiasi jaunieji, rišami šilkiniai kaspinai, simbolizuojantys nenutraukiamus vestuvių įžadus.

Vokietijoje tradiciškai vestuvių išvakarėse nuotakos draugai ateina prie jos namų durų ir daužo į slenkstį dubenis ir lėkštes tam, kad būsimas bendras gyvenimas būtų sėkmingas. Ceremonijos metu jaunoji į kišenę įsideda duonos ir druskos, o tai simbolizuoja gausą. Jaunasis atsineša grūdų, simbolizuojančių turtus ir sėkmę. Svečiai žaliomis šakelėmis nukloja taką, kuriuo jaunieji eis pasibaigus ceremonijai tam, kad bendro gyvenimo metu juos lydėtų sėkmė, tikėjimas ir turtas. Svečiam dovanojamos nosinės, kad jie galėtų į jas suvynioti likusias vaišes.

Norvegijoje vestuvių dieną iš abiejų durų pusių jaunieji sodina mažas eglutes.

Lenkijoje svečiai ir kaimynai pina vainiką iš rozmarino lapelių ir puošia juo jaunosios plaukus. Per vestuves nuotaka išgeria vyno taurę, neišpylusi nė lašo pro šalį, tai simbolizuoja sėkmę. Svečiai tvirtina prie jaunosios suknelės pinigus tam, kad nusipirktų šokį su ja. Kartais jaunieji atsistoja rato, sudaryto svečių, centre, jaunasis nuima jaunosios nuometą, o svečiai meta į jį pinigus vietoje dovanų.

Portugalijoje yra „Pinigų šokis“: svečias, norintis pašokti su jaunąja, turi prieš tai į jos batelį, kuris nešamas visiems ši eilės, įmesti monetą,

Rumunijoje per vestuves ant jaunųjų beriami riešutai, linkima gerovės ir sėkmės.

Slovakijoje išliko ypatingos vestuvinės tradicijos. Jaunasis dovanoja nuotakai rožančių, maldaknygę, skaistybės diržą su trimis raktais, kailinę kepurę ir sidabrinį vestuvinį žiedą. Nuotaka dovanoja jaunikiui spalvotus šilkinius marškinius, išsiuvinėtus auksiniais siūlais, ir žiedą. Prieš ceremoniją jaunikis apsupamas jaunosios paltu, kad piktos jėgos netrukdytų ir neišskirtų jaunųjų.

Suomijoje taip pat yra savotiškų tradicijų: nuotaka puošiama auksine karūna, po ceremonijos neištekėjusios merginos užriša jaunajai akis ir šoka aplik ją. Tikima, kad ta, ant kurios galvos jaunoji užmaus karūną, greitu metu ištekės. Po to jaunieji laiko sietą, uždengtą šilkine skara, o svečiai meta į jį pinigus.

Jaunieji Prancūzijoje laikosi senos tradicijos ir būtinai išgeria savo laimę iš didelio indo su dvejomis rankenomis, vadinamo „a coupe de marriage“.

Kroatijoje po vestuvių ceremonijos ištekėjusios jaunosios giminaitės nuima nuo jaunosios nuometą ir uždeda skarelę ir prijuostę, simbolizuojančias ištekėjusios moters statusą. Po to visi susirinkę tris kartus apeina apie šulinį (simbolizuoja Šventąją Trejybę) ir meta į jį obuolius (simbolizuoja turtus).

Pagal Čekijos vestuvinius papročius, draugai pasislepia nuotakos sode ir ten pasodina medį, po to puošia ji kaspinėliais ir dažytais kiaušiniais. Pasak legendos, nuotaka gyvens tiek, kiek augs šis medis. Kaimo vietovėse ant nuotakos galvos įprasta dėti rožių vainiką, simbolizuojantį atmintį. Vainiką jaunajai vestuvių išvakarėse pina draugės ir įteikia, linkėdamos išminties, meilės ir ištikimybės.

Pagal vestuvių tradicijas Švedijoje, nuotaka deda sidabrinę monetą, kurią jai davė tėvas, į kairį batelį, auksinę, kurią jai davė motina, į dešinį. Bateliai turi būti be sagčių, tai simbolizuoja lengvą vaiko gimimą ateityje. Žmonos Švedijoje dėvi tris žiedus: sužadėtuvių, vestuvinį ir dar vieną žiedą, simbolizuojantį motinystę.

Pagal vestuvių Šveicarijoje tradicijas, jaunieji turi pasodinti pušį, kuri simbolizuoja jų turtą ir gerovę ateityje. Jaunieji prisiekia vienas kitam amžiną meilę, o nuotaka sudegina gėlių vainiką. Jei šis sudega greitai, jaunieji gyvens ilgai ir laimingai.

Škotijoje vestuvės ypatingos: pagal tradicijas, tam, kad priimtų nuotaką į savo šeimą, jaunasis užmeta jai ant pečių skarą iš languotos savo klano spalvų medžiagos bei užsega ją nacionalinėmis sidabrinėmis segėmis. Po ceremonijos draugai plauna jaunųjų kojas, taip paruošdami juos naujajam gyvenimo keliui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA