„Jei dalis ES šalies narės teritorijos nusprendžia atsiskirti, ši atsiskyrusi dalis netampa ES nare“, - patikino EK vicepirmininkas ispanas Joaquinas Almunia rugsėjo 16 d. vykusioje konferencijoje Barselonoje.
Kaip rašo www.euobserver.com, separatistinis turtingiausio Ispanijos regiono judėjimas įgavo pagreitį praėjusią savaitę po to, kai milijonas gyventojų susikibo rankomis, sudarydami 400 km žmonių grandinę prie „sienos“ su Ispanija.
Dalis organizatorių reikalavo referendumo, o kiti – neatidėliotino nepriklausomybės paskelbimo.
Demonstracija, suorganizuota Katalonijos nacionalinę dieną, tapo simboline sąsaja su 1989 m.
Baltijos keliu – 600 km žmonių, reikalaujančių nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos, grandine.
Tačiau Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy atmetė siūlymus dėl katalonų balsavimo, pažymėdamas, kad tik Madridas gali surengti referendumą.
Šis Ispanijos regionas pasižadėjo surengti referendumą 2014 m. – tuo pačiu metu, kai Škotija balsuos dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės (JK).
Praėjusią savaitę „New York Times“ išspausdintame straipsnyje Katalonijos prezidentas Arturas Masas apibūdino Kataloniją kaip ES sustiprintos politinės sąjungos, saugumo bei ekonominio augimo partnerę.
Jo teigimu, Katalonijos regionas susietas su Ispanija istoriniais ir artimais šeimyniniais ryšiais, tačiau nori daugiau savo ekonomikos, socialinių paslaugų bei politikos kontroliavimo.
A. Masas pažymėjo, jog Katalonija prisideda prie centrinės valdžios vidutiniškai daugiau nei kiti regionai, tačiau gauna mažiau valstybinių išlaidų vienam gyventojui.
Katalonijos regionas kovojo už Antrąją respubliką Ispanijos pilietiname kare nuo 1936 m. iki 1939 m., tačiau po pralaimėjimo Francisco Franco 40 metų karinio režimo laikotarpiu katalonų kalba buvo uždrausta.
Katalonijos autonomija ir kalba buvo pripažinta tik 1978 m.