Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (2)
Kas priverstų žmones iš lėktuvų persėsti į traukinius?

Kas priverstų žmones iš lėktuvų persėsti į traukinius?

Nepaisant to, kad traukiniai mažiau teršia ir yra saugesni nei kitos transporto priemonės, jie perveža tik 6 proc. keleivių. Europos Sąjunga jau kurį laiką suka galvą, kaip padidinti geležinkelių patrauklumą. Europos parlamento nariai kartu su ekspertais šiuo metu kaip tik svarsto ES teisės aktų rinkinį, kitaip dar vadinamą „ketvirtuoju geležinkelių dokumentų rinkiniu“, kuriuo siekiama įgyvendinti daugybę pokyčių, skatinančių konkurenciją ir efektyvumą geležinkelių srityje.

Ką siūlo Europos Komisija?

Padidinti geležinkelių reikšmę galima tuo atveju, jei paslaugos būtų teikiamos efektyviai ir patraukliai, jei būtų pašalinti reguliavimo ir rinkos trūkumai, būtų paprasčiau patekti į rinką, o administracinės procedūros nebūtų tokios sudėtingos.

ES teisės aktuose reikalaujama iš dalies atskirti infrastruktūros valdytojus, kurie valdo tinklą, ir geležinkelio įmones, kurios teikia vežimo geležinkeliu paslaugas. Reikia, kad apmokestinimas ir pralaidumo paskirstymas būtų vykdomi visiškai nepriklausomai, nes šie veiksniai yra ypač svarbūs užtikrinant vienodas naudojimosi sąlygas.

Europos Komisijos (EK) komunikate Parlamentui teigiama, kad infrastruktūros valdytojai, kaip natūralūs monopolininkai, ne visada atsiliepia į rinkos poreikius, o atsižvelgiant į naudotojų patirtį galima daryti prielaidą, kad dabartinis valdymo būdas nesuteikia pakankamų paskatų į tuos poreikius reaguoti. Ypač daug aštrios kritikos nauji rinkos dalyviai pažėrė infrastruktūros valdytojams kontroliuojančiųjų bendrovių struktūrose. Rinkos „naujokai” tikina, kad valdytojai jiems, palyginti su rinkos senbuviais, smarkiai padidina rinkliavas už galimybę naudotis keliais ir stotimis.

Manoma, kad atvėrus geležinkelius konkurencijai ir sukūrus europinę riedmenų leidimų ir saugos sertifikatų išdavimo sistemą, pokyčiai būtų tik į gerą pusę.

Užburtas geležinkelių nesėkmės ratas

EK komunikate taip pat paaiškinamas užburtas ratas, dėl kurio XX amžiuje krito geležinkelių patrauklumas:

„Senstant infrastruktūrai ir riedmenims geležinkelio paslaugos neteko patrauklumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad augant gerovei vis daugiau gyventojų įsigijo automobilius. Susisiekimui miestuose dažnai naudojamasi lengvaisiais automobiliais, o 59 % europiečių niekada nevažiuoja priemiestiniais traukiniais".

EK mato dideles rinkos plėtros galimybes vežti keleivius geležinkelio transporto priemiestiniais ir regioniniais maršrutais, ypač kai keliuose didėja spūsčių.

Nesutarimai tarp monopolininkų ir naujų rinkos žaidėjų

Europos geležinkelių rinka yra fragmentuota, o joje dominuojančios nacionalinės vertikaliai integruotos bendrovės paprastai kontroliuoja ir infrastruktūrą, ir keleivių vežimo paslaugas. Toks pats modelis yra ir Lietuvoje, kur abi šias funkcijas atlieka „Lietuvos geležinkeliai“.

Naujos bendrovės, norinčios teikti keleivių vežimo paslaugas, dažnai susiduria su diskriminacinėmis sąlygomis, kurias sudaro infrastruktūros valdytojai, nesuinteresuoti konkurencija savo vežimo paslaugų verslui, todėl siūloma užtikrinti, kad infrastruktūros valdymas būtų nepriklausomas nuo vežimo paslaugų verslo.

Be to, siekiama atverti keleivių vežimo vidaus geležinkelių transportu rinkas naujiems dalyviams ir paslaugų teikėjams, kurie pasiūlytų konkuruojančias komercines paslaugas arba dalyvautų konkursuose dėl geležinkelių viešojo paslaugų pirkimo sutarčių, pagal kurias vykdoma daugiau nei 90 proc. kelionių ES geležinkeliais.

Naujosios taisyklės taip pat turėtų sukurti vieningą leidimų naudoti geležinkelio riedmenis ir saugos sertifikatų išdavimo sistemą, kuri leis vežėjams sutaupyti lėšų ir laiko. Šiuo metu leidimus išduoda kiekviena valstybė narė.

„Lietuvos geležinkeliai“: smulkių įmonių galimybės efektyviai veikti šioje rinkoje yra labai ribotos

AB „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas, paklaustas kokia vienintelio mūsų šalyje geležinkelių operatoriaus bei vežėjo pozicija šių svarstomų pakeitimų atžvilgiu, apeliavo į tai, kad bendrovė palaiko valstybės institucijų nuomonę dėl šio ES geležinkelių teisės aktų paketo.

„Oficialioje Lietuvos Respublikos pozicijoje yra pritariama EK keliamam tikslui padidinti geležinkelių transporto sektoriaus efektyvumą, tačiau iš esmės nesutinkama su „ketvirtajame“ pakete siūlomomis priemonėmis, kurios Lietuvoje turėtų priešingą efektą nei numato EK. Komisija siekia spręsti problemas, su kuriomis susiduria Vakarų Europos geležinkeliai, tuo tarpu Baltijos šalių geležinkeliai iš esmės skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių geležinkelių: Baltijos šalyse yra 1520 mm pločio vėžės geležinkelis skirtingai nuo ES, kur dominuoja 1435 mm pločio vėžė. Baltijos geležinkelių tinklas susietas su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių geležinkeliais, dominuoja NVS šalių krovinių pervežimas“, - paaiškino jis.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. kovo 26 d. nusprendė, kad penki iš šešių Europos Komisijos „ketvirtojo“ paketo pasiūlymų neatitinka subsidiarumo principo.

V.Gudas taip pat akcentavo, kad „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūra gali naudotis visos ES licencijuotos geležinkelio įmonės (išskyrus teikiant keleivių ir krovinių tranzito iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis paslaugas).

„Jei rinkoje susiformuos segmentai, kur nauji vežėjai (t.y. kitų šalių vežėjai ar nauji nacionaliniai vežėjai) galės pasiūlyti geresnes paslaugų sąlygas nei AB „Lietuvos geležinkeliai“, neabejotinai jie pradės veiklą. Geležinkelių verslas pasižymi didelių investicijų poreikiu, todėl smulkių įmonių galimybės efektyviai veikti šioje rinkoje yra labai ribotos. Visgi į klausimą, kiek vežėjų gali veikti Lietuvoje arba koks vežėjų skaičius vienoje ar kitoje geležinkelių infrastruktūros dalyje yra racionalus (ekonomiškai pagrįstas, efektyvus), gali atsakyti tik rinka“, - naujo vežėjo Lietuvoje atsiradimo galimybes įvertino AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas.

Naujus keleivius pritraukia nauji traukiniai

Paklaustas, ar įgyvendinus ES „ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinį“, geležinkelių patrauklumas padidėtų, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šis paketas numato reikalavimus valstybėms narėms suteikti laisvą prieigą prie infrastruktūros visoms geležinkelio įmonėms, norinčioms teikti keleivių vežimo vietiniais geležinkelio maršrutais paslaugas (iki šiol minėtos paslaugos daugelyje ES valstybių neliberalizuotos), o Lietuvoje ši laisva prieiga visoms keleivių vežimo paslaugoms yra suteikta jau daugiau kaip 10 metų, tačiau nėra įmonių, suinteresuotų šia veikla, nes ji nuostolinga, o patiriami nuostoliai valstybės nepakankamai kompensuojami.

„Geležinkelio patrauklumą keleiviams visų pirma lemia geležinkelio riedmenų ir infrastruktūros modernizavimo tempai, kurie nėra tiesiogiai susiję su EK siūlomomis „ketvirtojo“ paketo priemonėmis. AB „Lietuvos geležinkeliai“ patirtis rodo, kad naujus keleivius į traukinius pritraukia naujų riedmenų įsigijimas.

Transporto komitetas dėl šių taisyklių, vadinamojo „ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio“, planuoja balsuoti lapkričio 26 d., o balsavimas EP plenarinėje sesijoje numatytas kitų metų sausį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA