Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Kas makedonams kiša koją stojimui į ES?

Kas makedonams kiša koją stojimui į ES?

Etniniai albanai Makedonijoje ragina užsienio valstybių vadovus padėti išspręsti šalies pavadinimo ginčus su Graikija bei pradėti stojimo derybas su Europos Sąjunga (ES), tačiau ši rodo padidėjusį nusivylimą dėl nepakankamo Makedonijos demokratinių standartų progreso.

Duodamas interviu „Euractiv“, Makedonijos ministro pirmininko pavaduotojas etninis albanas Fatmiras Besimi paragino tarptautinę bendruomenę, ypač ES ir NATO, įsikišti į 20 metų trunkančius ginčus tarp Graikijos ir Makedonijos dėl pastarosios pavadinimo bei padėti šiai šaliai išeiti iš aklavietės, kurioje šiuo metu ji atsidūrusi.

„Dabartinė situacija – tai iššūkis mūsų šaliai, skirtingos etninės grupės puoselėja skirtingus lūkesčius. Intensyvesnių santykių su ES idėja padėtų apjungti šalį dėl bendros ateities“, - sakė F. Besimi.

Nepaisant to, kad Europos Komisija (EK) reiškia nuomonę, jog Makedonija pasiruošusi derėtis dėl narystės, ES šalys narės ne kartą yra kartojusios, kad į priekį nebus pasistūmėta tol, kol nebus rastas sprendimas dėl šios valstybės pavadinimo.

Nepaisant daugybės mėginimų inicijuoti reformas šalyje, situacija Makedonijoje tik prastėja. Saviraiškos laisvės lygis pavojingai žemas, tuo tarpu nacionalistinė retorika klesti.

„Albanų bendruomenė nepatenkinta eurointegracijos trūkumu“, - sakė F. Besimi. „Jų nuomone, derybų su ES progresas padidintų įsidarbinimo galimybes bei teises, nes šiuo metu nedarbo lygis išlieka labai aukštas.“

Prastėjantys demokratijos standartai

Tačiau įtampa taip pat išlieka aukšta ir tarp etninių makedonų. Praėjusiais metais opozicijai priklausantys šalies parlamento nariai ir žurnalistai buvo jėga išvesdinti iš parlamento, balsuojant dėl kasmetinio biudžeto. Tai sukėlė politinę krizę, kuri buvo išspręsta po to, kai ES plėtros komisaras Stefanas Fule atskrido į Skopjė tam, kad padėtų konflikto pusėms pasirašyti politinį susitarimą.

Tačiau šis įvykis, S. Fule teigimu, parodė, jog šalyje yra “gilias šaknis turinčių nesutarimų tarp politinių partijų, o tai daro neigiamą poveikį parlamento darbui.“

MyEP primena, kad diskusijos dėl Makedonijos pavadinimo yra aklavietėje nuo 1991 metų, kai Makedonija atsiskyrė nuo Jugoslavijos. Graikija atsisako pripažinti savo kaimynę oficialių pavadinimu „Makedonijos Respublika, nepaisant to, kad tai jau padarė daugiau nei 100 valstybių. Graikijos šiaurinis regionas vadinasi taip pat, todėl ji baiminasi, kad šio vardo naudojimas suteiks Makedonijai galimybę reikšti teritorines pretenzijas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA