Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (54)
Kas lietuvius paskatintų pirkti karalių reklamuojamus elektromobilius?

Kas lietuvius paskatintų pirkti karalių reklamuojamus elektromobilius?

Elektromobilių tema diskusijos Europoje kyla nuolat. Nors daugėja raginančių aktyviau plėtoti šį ekologišką transportą, situacija vis dar ganėtinai nevienoda. Vienose šalyse finansiškai remiamas elektromobilių įsigijimas, investuojama į jų infrastruktūrą, skatinamos naujos iniciatyvos ir net reklaminės akcijos.

Kitose ES narėse, taip pat ir Lietuvoje, vyriausybės vis dar gan abejingos šiam transportui, o elektromobiliais važinėja tik entuziastai arba turtuoliai.

Bando griauti stereotipus

Pastaruoju metu Europoje sparčiai daugėjant elektromobilių entuziastai bando griauti kai kuriuos su jais susijusius mitus ir taip dar labiau populiarinti šį transportą. Suomijoje praėjusiais metais grupė bandytojų siekė paneigti, kad šalto klimato juostose elektromobilių eksploatacija yra sudėtinga. Akcijos organizatoriai Helsinkio gatvėmis elektromobiliais važinėjo spaudžiant per 20 laipsnių šaltukui. Teigiama, kad elektromobiliai numatytą trasą įveikė be jokių techninių trikdžių. Vienintelis trūkumas, kuris yra akivaizdus elektromobiliais važinėjant šaltu oru – greičiau išsieikvojanti baterija, nes automobilių salono šildymui prireikė daugiau energijos.

Dar vienas stereotipas, kad elektromobiliais sudėtinga važiuoti ilgo nuotolio distancijas, buvo paneigtas Prancūzijoje. „Renault ZOE“ elektromobilis per parą nuvažiavo net 1618 km. Šis atstumas, tapęs nauju elektromobilių rekordu, įrašytas į Guinnesso rekordų knygą. Elektromobilio baterijoms įkrauti buvo naudojama greito įkrovimo sistema, leidžianti per pusvalandį papildyti 80 proc. baterijos energijos.

Tai, kad elektromobilis gali būti greita transporto priemonė, įrodė elektromobilių greičio rekordai. „Nemesis“ elektromobilis lengvai pasiekė 244 km/h greitį, „Audi R8 e-tron“ gali pasiekti 250 km/h. Buvęs Didžiosios Britanijos politikas Lordas Paulas Draysonas su savo kompanija pateko į Guinnesso rekordų knygą sukūręs greičiausią iki 1 tonos sveriantį elektromobilį. „Drayson B16 69/EV“ elektromobilis Didžiojoje Britanijoje esančiame take pasiekė net 328,6 km/h greitį. Greitų elektromobilių kuriama ir daugiau, kas parodo, kad elektromobilis gali būti ne tik lėta miesto transporto priemonė.

Populiarinimui – novatoriškos idėjos ir garsūs vardai

Vyraujančios nuomonės apie elektromobilius keitimas – tik vienas iš būdų populiarinti šį transportą. Dar viena reklamos forma – garsenybių pristatomi elektromobiliai. Elektromobilius Europoje reklamuoja ne tik nacionalinio lygio garsenybės, bet ir karališkųjų šeimų nariai.

Prieš kelis metus Ispanijos karalienė Sofija atostogaudama Maljorkoje išbandė naująjį „Peugeot iOn" elektromobilį. Tai neabejotinai buvo išreklamuota viešoje erdvėje. Karalienė Sofija sakė sutikusi išbandyti elektromobilį, nes buvo įsitikinusi, jog jos pasirodymas prie elektromobilio vairo padės padidinti elektra varomų modelių populiarumą Ispanijoje. Tačiau Ispanijos monarchė – ne vienintelė mėlyno kraujo turinti Europos įžymybė, reklamuojanti elektromobilius. Monte Karlo princas Albertas II yra elektromobilių lenktynių iš Talino į Monte Karlą globėjas.

Dar vienas būdas populiarinti elektromobilius, tuo pačius ir tobulinti praktinį jų eksploatavimą yra įvairūs išradimai ar pasiūlymai, kartais primenantys mokslinę fantastiką, tačiau neabejotinai prisidedantys prie šio transporto reklamos Europoje. Vis garsiau kalbama apie elektromobilių pakrovimo be laidų technologijas Jau ir praktinių bandymų jas įgyvendinti.

Yra ir kiek utopiškai atrodanti idėja – specialūs greitkeliai, kuriais važiuojant elektromobilio baterijos būtų įkraunamos automatiškai magnetinio lauko, esančio po kelio danga, pagalba. Apie panašius greitkelius kalba suomiai.

Yra ir gerokai paprastesnių būdų populiarinti elektromobilius ir padaryti juos patogesnius naudojimui. Vokietijos privatūs kūrėjai, remiami šalies valdžios, sukūrė patobulinimą, galintį padėti išspręsti elektromobilių įkrovimo stotelių trūkumo keliamus iššūkius. Idėja labai paprasta – prie elektromobilio pritvirtinama nedidelė priekaba, kurioje yra energijos generatorius. Keliaujant ilgesnį atstumą ir arti nesant įkrovimo taško elektromobilis gali būti įkraunamas šio generatoriaus energija.

Geriausias plėtros būdas – valstybės parama

Be abejo, tiek stereotipų apie elektromobilius griovimas, tiek įvairios idėjos, patobulinimai ar netgi tiesioginė reklama – būdas populiarinti šį ekologišką transportą Europoje. Tačiau pažvelgus į atskirų šalių situaciją galima, tvirtinti, kad didžiausia elektromobilių srities pažanga matosi ten, kur vyriausybinė politika yra palanki elektromobilizacijos idėjoms.

Štai kaimyninė Estija – viena pirmaujančių Europoje pagal elektromobilių skaičių tūkstančiui gyventojų. Estija tapo ir pirma pasaulyje šalimi, kurioje visos valstybės mastu pradėjo veikti elektromobilių įkrovimo tinklas. 2013 m. pradžioje estai ir į šalį atvykę užsieniečiai jau galėjo naudoti 165 nuolatinės srovės įkrovikliais. Tokie rezultatai pasiekti tik valdžios dėka – skiriamos iki 18 tūkst. eurų dotacijos perkant elektromobilį, investuota į įkrovimo tinklą, taikoma kitų lengvatų.

Dar viena šalis, kuri yra elektromobilių plėtros avangarde – ES nepriklausanti Norvegija. Ji turi ne tik per 12 tūkst. įregistruotų elektromobilių, bet ir puikią infrastruktūrą, nuolat plėtojamas įkrovimo tinklas, gyventojai gauna daug privilegijų – valstybinę paramą, atleidimą nuo kai kurių mokesčių, galimybę nemokamai statyti automobilį ir t.t.

Gan sparčiai elektromobilių daugėja Prancūzijoje. Vyriausybė čia remia automobilių, kurių CO2 emisija neviršija 60 g/km. įsigijimą, todėl visi šalyje parduodami elektromobiliai gauna nemažas tiesiogines dotacijas. Nyderlandų vyriausybė iki 2015 m. siekia sukurti visą šalį apimančią elektros įkrovimo stotelių sistemą. Nors tiesioginių dotacijų elektromobilių įsigijimui neskiriama, juos pirkti apsimoka dėl kitų lengvatų – nereikia mokėti registracijos ir kelių mokesčių. Privatus asmuo per lengvatos taikymo laikotarpį sutaupo iki 5000 eurų, o elektromobilį turinti įmonė – dar daugiau.

D. Britanija, Vokietija, Belgija taip pat siekia plėtoti elektromobilių sritį. Jungtinėje Karalystėje valdžia remia asmenis ir įmones, diegiančias elektromobilių įkrovimo stoteles. Be to, galioja dotacija ir pačiam automobiliui. Vokietijoje skiriamos dotacijos elektromobilių baterijoms, taip pat plėtojamas įkrovimo tinklas. Vyriausybė remia elektromobilius ir Ispanijoje, tačiau čia dėl krizės jų plėtra yra lėta.

Lietuva gerokai atsilieka

Nors aptartose valstybėse elektromobilizacija vyksta daugiau ar mažiau sparčiai, Europoje yra nemažai šalių, kur pažangos beveik nesimato. Štai Graikija – viena prasčiausiai elektromobilių pardavimus plėtojančių Bendrijos narių. Elektromobilizacijos sąrašo apačioje yra ir Latviją, Bulgariją, Vengriją irgi negali pasigirti nei išplėtota elektromobilių infrastruktūra, nei jų skaičiumi. Šias šalis vienija bendras bruožas – valstybinės paramos elektromobilių įsigijimui ir infrastruktūrai stoka.

Lietuva taip pat yra viena mažiausiai elektromobilių ir infrastruktūros turinčių šalių. Jų gali būti iki 20. Elektromobilių įkrovimo sistema – taip pat minimaliai plėtojama, elektromobilių įsigijimas nesubsidijuojamas, nors yra ir lengvatų – pažymėtomis maršrutinio transporto juostomis yra leidžiama važiuoti elektromobiliams, galioja nemokamas statymas didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis taip pat įsitikinęs, kad elektromobilizacijos sąrašo gale esančiose šalyse didžiausia problema yra valstybės požiūris. „Viskas priklauso nuo kainos. Lietuvoje šiuo metu, kol nėra beveik jokių valstybinių subsidijų, automobilį įsigyti yra brangu ir neapsimoka. Norvegijoje elektromobilis „Nssan Leaf“ kainuoja pigiau už „VW Golf“. Važiavimas juo kelis kartus pigesnis, todėl daug kas renkasi elektromobilį“, – sakė L. Jokužis.

Entuziastas įsitikinęs, kad vyriausybės ne tik dotacijomis, bet ir kitais būdais turėtų remti elektromobilius. „Lietuvoje, kaip ir bet kurioje Europos šalyje, reiktų apmokestinti tradicinius automobilius, iš gautų lėšų subsidijuoti elektromobilių įsigijimą, kol jie yra labai brangūs. Bėgant laikui elektromobiliai turi atpigti ir subsidijų nebereiks“, – įsitikinęs jis.

Pasiteiravus, kokie praktiniai elektromobilio eksploatacijos iššūkiai be nepakankamos infrastruktūros, L. Jokužis atsakė, jog jis pats vairuoja elektromobilį.

„Važiavimas elektromobiliu niekuo nesiskiria nuo važiavimo tradiciniu transportu, tik vienu įkrovimu įveikiamas 120-150 km. atstumas yra šiek tiek mažokas. Manau kad pradėjus gaminti LiS ar LiO2 akumuliatorius jį bus galima padidinti kelis kartus. Tokio nuvažiuojamo atstumo užtektu tikrai daugeliui. Taip pat naujo tipo akumuliatorių kaina bus mažesnė, tačiau jų dar gali tekti palaukti 3-5 metus iki serijines gamybos“, – pasakojo Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas.

Domisi nebent naudotais elektromobiliais

UAB „Transmitto“, pirmosios mūsų šalyje pradėjusios prekiausi elektromobiliais „Tazzari Zero“ (tinkamų ir su B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimu) komercijos direktorius Ignas Subačius taip pat įsitikinęs, kad elektromobilių rinkai Lietuvoje dar neatėjo tinkamas etapas.

„Šiuo metu to projekto neplėtojame. Pasirodė, kad mūsų šalies gyventojams toks transportas dar per brangus, įperkamas tik turtingiems žmonėms. Be to, kadangi Lietuvos keliai nėra itin kokybiški, transporto priemonės konstrukcija nebuvo pritaikyta patogiam važiavimui. Tokie automobiliai labiau tinka Vakarų Europoje“, – sakė jis.

I. Subačius pabrėžė, kad tai, jog valstybė nekompensuoja eletromobilių pirkimo taip pat užkerta kelią plėtrai. „Vis dėlto, pirkimo bumo net ir tada nebūtų. Lietuvos gyventojų mąstymas kiek kitoks nei vakariečių. Be to, ten tradiciniai automobiliai, ypač nenauji, apkraunami mokesčiais, o pas mus populiarūs ir pigūs yra naudoti automobiliai, todėl lietuviai ir naudotus elektromobilius importuoja iš vakarų. Prekybos „Tazzari Zero“ metu buvo parduotas vienas elektromobilis, vienas išnuomotas“.

Įmonė „Inchcape Motors“ taip pat pabrėžia, kad naujų elektromobilių rinkos Lietuvoje šiuo metu praktiškai nėra. Įmonės atstovas Andrius Jonušauskas patvirtino, kad jie Lietuvoje prekiauja elektromobiliu „Mitsubishi i-MiEV“, tačiau nei vieno modelio dar nepavyko parduoti.

„Elektromobilių kaina šiuo metu yra gan didelė. Ji per didelė ne tik lietuviams, bet ir vakariečiams. Todėl mūsų modelis, kurio kaina siekia 130 000 litų, sunkiai įperkamas. Tačiau kitos valstybės taiko dotacijas: tarkim Estijoje dotacijas gavę vairuotojai elektromobilį gali įsigyti praktiškai už panašią kainą kaip ir tradicinį naują automobilį. Kol pas mus nebus valstybinės paramos, situacija nesikeis, nes lietuviai perka nebent pigesnius naudotus elektromobilius iš vakarų“, – pasakojo A. Jonušauskas.

Jo teigimu, net elektomobilių įkrovimo taškų diegimas situacijos nekeistų, nes kol kas nėra kas jais naudotųsi. „Elektromobiliai brangūs, tačiau pigi jų eksploatacija – su „Mitsubishi i-MiEV“ 140 km. (pilnai įkrautu) galima važinėtis už 10 lt. pagal dabartines elektros kainas. Taigi, jei dėl valstybės paramos jie atpigtų, susidomėjimas būtų gerokai didesnis“, – sakė jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA