„EP rinkimų atžvilgiu galioja toks matymas, kad viskas daugmaž aišku. O va ten, kaip bus, kai mes kalbame apie Europos Sąjungos likimą, apie Europos likimą, ten iš tikrųjų, ko gero, net svarbiau. Portugalijoje gal kitaip atrodytų, bet gyvenant čia – man atrodo tai svarbiau nei EP rinkimai“, - sakė jis.

Liberalas nupasakojo kelis Europos kaip žemyno raidos etapus. „Europa kaip žemynas, kaip kultūra, kažkada buvo tokių išprotėjusių barbarų ir religinių fanatikų kraštas, kuris labai agresyviai kitus nukariaudavo, kažkada ji buvo civilizacijos, progreso ir naujų idėjų kraštas, su industrine revoliucija ir arogantišku žiūrėjimu į kitus“. Pasak jo, dabar yra Europos imperijos paskutinė stadija, kai europiečiai turi didžiules vertybes, daug išleidžia, piliečiai gyvena puikiai ir arogantiškai žiūri į kitus, išsišokėlius, tačiau yra smarkiai ignoruojama, kaip mes patys turėtume pasikeisti.

„Europa – tai tas lopšys, kuris neša progresą, pažangą į visą pasaulį, akivaizdu, kad mes tokie esame vis mažiau ir mažiau“, - tikino jis.

Politikas teigė, kad prieš EP rinkimus jis labiausiai pasigedo sveikos politinės jėgos, viskas virto kraštutinumais. „Dabar – arba tu esi eurofilas, eurobiurokratas ir viskas už Europos Sąjungą ir integraciją, arba tu esi euroskeptikas, nacionalistas, o dar šiais laikais ir Vladimiro Putino draugas“, - neslėpė apmaudo jis.

R. Šimašiaus nuomone, tokia takoskyra yra keista. „Man patinka metafora – dažniausiai dievas pasiunčia dvi nuomones iš karto, jei esi aršus kovotojas prieš vieną iš jų – labai greitai papuoli į kitą - priešingą. Iš tikrųjų reikėjo normalios alternatyvos, ir jau seniai atsiskyrė Europos idėja ir Europos Sąjungos idėja. Europos idėja - kaip laisvės idėja, bendradarbiavimo, progreso, žmogaus teisių, laisvos ekonominės veiklos. Ji neprapuolė, dar yra, bet ją nustelbė ES idėja“, - svarstė jis.

Bandydamas atsakyti į klausimą, kas visgi laukia Europos ir Europos Sąjungos, R. Šimašius patikino, kad kol neatsiras normalios rimtos politinės jėgos, nesvarbu ar pas liberalus, ar konservatorius, ar socialistus, tol bus blogai.

Europos Parlamentas (EP) – svarbi Europos Sąjungos (ES) politikos įgyvendinimo proceso grandis. Tiesa, ne visi ES šalių narių piliečiai suvokia šios institucijos reikšmingumą.

Remiantis viešosios nuomonės apklausų duomenimis, EP rinkimuose dalyvaujančių ES šalių narių gyventojų skaičius kiekvienais metais vis mažėja. Tuo tarpu gyventojai, kurie vis dėlto balsuoja rinkimuose, vis dažniau linkę paramą išreikšti antieuropietiškoms partijoms. Be to, EP įtaka ES politikai dėl 2009 m. įsigaliojusios Lisabonos sutarties šiuo metu didesnė nei buvo kada nors anksčiau.

Nei Vokietijos kanclerė Angela Merkel, nei kitų ES valstybių vadovai daugiau nebegali ignoruoti EP, kuriam šiuo metu vadovauja Martinas Schulzas, taip, kaip tai buvo daroma anksčiau.

EP funkcijos apima teisės aktų ir ES biudžeto tvirtinimą bei Europos Komisijos (EK) darbo kontroliavimą. Tačiau EP neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų, todėl tai jai padeda daryti ES Taryba. Vis dėlto nė vienas sprendimas negali būti priimtas be EP pritarimo.

EP – tai viena iš integralių ES institucinio trikampio sudedamųjų dalių. Be šios institucijos sutikimo neįmanoma pakeisti jau priimtų ES sutarčių, rengti naujų sutarčių dėl stojimo į ES ar tvirtinti finansavimo programų. EK savo ruožtu turi teisę teikti siūlymus bei kontroliuoti sutarčių įgyvendinimą, o ES Taryba – tai teisėkūros institucija, atsakinga už ES politikos tarpvalstybinių klausimų sprendimą.