Rugpjūčio 14 d. pasirodę skaičiai demonstravo 0,7 proc. Čekijos ekonomikos augimą lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu. Vengrijos ekonomika per antrąjį ketvirtį išaugo 0,1 proc., Lenkijos – 0,4 proc.
Kalta Vokietija?
Kaip rašo www.euractiv.com, nuosmukio nebuvimas ir rodomas augimas didžiojoje regiono dalyje, kaip teigiama, susijęs su Vokietija ir kitomis didžiosiomis euro zonos valstybėmis, į kurias šiame regione pigiai ir lanksčiai vystomas verslas eksportuoja daugiausiai savo prekių.
Kaip teigia Čekijos statistikos tarnyba, užsienio prekyba iš esmės prisidėjo prie eksporto augimo 1,4 proc. Lyginant su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, ką ir atspindi geresni nei tikėtasi rodikliai, tapę aukščiausiais Europoje.
„Kalbant iš esmės, galime teigti, kad eksportuotojai tapo labiau optimistiški ir mato atsigavimo ženklus“, - sako generalinis ligoninių lovų gamybos įmonės „Linet“ Čekijoje direktorius bei Čekijos pramonės konfederacijos tarybos narys Zbynekas Frolikas .
Sovietų Sąjungai priklausęs regionas, jaučiantis spaudimą pasivyti vakarų kaimynes, tapo vienu iš nedaugelio dinamiško augimo pavyzdžių prieš 2008 m. užklupusią krizę, o Lenkija tapo vienintele ES valstybe, išvengusia nuosmukio.
Tačiau euro zonos šalims ieškant palaikymo bendrajam bloko augimui užtikrinti bei Vengrijos ir Lenkijos vyriausybėms atsidūrus sunkioje situacijoje, vis dar nėra aišku, ar vartotojai pasiruošę išleisti ir skolintis daugiau.
Antradienį atlikta apklausa rodo, kad Čekijos vyriausybės sprendimas mažinti išlaidas, kas tapo viena agresyviausių bei esminių ES ekonominio nuosmukio priežasčių, išlieka didžiausiu rūpesčiu 61 proc. čekų bei mažina jų socialinę gerovę.
Z. Frolikas teigia, kad politinė krizė šalies viduje, dėl kurios šiais metais numatomi išankstiniai rinkimai, tikrai nepadeda verslui: „Šis klausimas taip pat apima ir politinio stabilumo atkūrimo klausimą. Esant nestabiliai situacijai sudėtinga priimti ilgalaikius strateginius sprendimus, todėl verslas sustoja.“
Galvos skausmas
Lenkija gana greitai atsigauna po nusukimo į neteisingą kelią, kas tik per plauką neprivedė prie nuosmukio šių metų pradžioje ir netapo didžiausiu ministro pirmininko Donaldo Tusko galvos skausmu per šešerius buvimo valdžioje metus.
Šalies ekonomika išaugo 0,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais bei 0,4 proc. per pastarąjį ketvirtį. Analitikai teigia, jog šalies eksportas, paskatintas zloto nuvertėjimo apie 30 proc. nuo 2008 m. tapo ekonomiką skatinančiais faktoriais.
„Šiais metais mūsų įmonė tikisi didžiausių pardavimų per visus 17 įmonės gyvavimo metų“, - sako vyriausiasis Lenkijos autobusų gamintojo „Solaris“ finansininkas Zbignewas Wlodarczakas. Ši įmonė – trečioji pagal dydį autobusų tiekėja Vokietijoje.
„Mes pastebėjome paklausos iš visos Europos klientų augimą“, - teigia jis.
Lenkijos centrinis bankas, anksčiau sulaukęs daug kritikos dėl neoperatyvaus reagavimo, pažymi finansinio liberalizavimo pabaigą dėl augančio įsitikimo, kad šalies ekonomika ateinantį pusmetį ir toliau augs.
Tuo tarpu Čekija ir Vengrija nėra nusiteikusios taip optimistiškai. Čekijos centrinis bankas vis dar dvejoja, ar įsikišti į kronos vertės reguliavimą, o Vengrijos valdininkai vis dar rimtai nusiteikę karpyti išlaidas, nes ministro pirmininko Viktoro Orbano vadovaujama vyriausybė siekia atgaivinti šalies ekonomiką iki ateinančių metų rinkimų.
Tiek kronos, tiek zloto vertė krito, tuo tarpu Vengrijos forintas esminių pokyčių nepatyrė.