Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Angela Merkel ir Francois Hollande'as

Kas ES lyderiams svarbiausia šiais metais?

Ne visi Europos Sąjungos (ES) šalių narių ir vyriausybių vadovai paminėjo ES per savo metų pabaigos kalbas, tačiau didžioji jų dalis vis dėlto nepamiršo to padaryti.

Prancūzija: pasiruošimas EP rinkimams

Kaip rašo „Euractiv“, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as tradiciškai metų pabaigoje nesako vienos kalbos, o paruošia keletą skirtingų Prancūzijos žmonėms, vyriausybei, kariuomenei, diplomatams, verslui ir žiniasklaidai, taip pat nepamirštama ir apie Eliziejaus rūmų darbuotojus.

Iš esmės F. Hollande’as savo kalbose daugiausiai dėmesio skyrė ekonominiams klausimams ir nedarbui.

Jis pažymėjo, kad nedarbo augimo tempas lėtėja, taip pat jis pranešė apie naująjį atsakomybės paktą, skirtą įmonėms, pažadėdamas sumažinti mokesčius tiems verslo subjektams, kurie kurs naujas darbo vietas. Šią idėją prieš kelis mėnesius jau buvo pasiūliusi Prancūzijos verslo asociacija „Medef“.

F. Hollande’as taip pat kalbėjo apie ES rinkimus, kurie įvyks šių metų gegužės mėn., pažymėdamas, kad reikėtų sutelkti dėmesį į ekonominį augimą ir nedarbą, o ne į griežtas taupymo priemones bei nacionalinį egoizmą. Šis pareiškimas siejamas su Nacionalinio fronto sustiprėjimu bei pavojumi nacionaliniam solidarumui.

„Prancūzija privalės priimti sprendimus po to, kai bus išrinktas naujasis Europos Parlamentas (EP). Tačiau iki to laiko aš norėčiau, kad mes kartu su mūsų draugais iš Vokietijos imtumėmės iniciatyvų“, - vyriausybei skirtoje kalboje pareiškė F. Hollande’as.

Vokietija: šeimos vertybių skatinimas

Kasmetiniame gruodžio 31-osios vaizdo pranešime Vokietijos kanclerė Angela Merkel daugiau dėmesio skyrė žmogiškajam faktoriui, patardama savo tautiečiams siekti bendrosios visos tautos sėkmės. A. Merkel teigimu, sėkmei reikia atsidavimo, pasišventimo ir ėjimo išvien.

A. Merkel, kurią tėvynainiai švelniai vadina motinėle, pareiškė, kad šalies vyriausybė vertina šeimas kaip visuomenės branduolį bei išreiškė paramą kuo geresnio vaikų ir jaunų žmonių išsilavinimo užtikrinimui.

Kalbėdama apie ES, A. Merkel išreiškė nuomonę, kad Vokietijos progresas priklauso nuo viso žemyno sėkmingumo.

Ispanija: ekonominis nuosmukis liko praeityje

Krizės pakirstos Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy padėkojo ispanams už jų supratingumą, bendrystę, drąsą ir atsakomybę, išgyvenant pastarąjį periodą, kuris buvo ypatingai nemalonus, ilgas ir sudėtingas.

Jis taip pat pridūrė, kad ekonominis nuosmukis jau liko praeityje, o antrojoje 2013 m. pusėje Ispanijos ekonomika, nors ir lėtai, bet augo. M. Rajoy neužsiminė apie ES pagalbą, skirtą kovai su krize.
Kalbant apie referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės paskelbimą, M. Rajoy dar kartą pakartojo savo poziciją šiuo klausimu: „Šis referendumas prieštarauja šalies konstitucijai, todėl jis negali būti rengiamas.“

Italija: geresnis ES pinigų panaudojimas

Italijos prezidentas Giorgio Napolitano ES skyrė daugiau dėmesio. Antrąjį 2014 m. pusmetį ši šalis perims pirmininkavimą ES.

G. Napolitano nepagailėjo pagyrų Italijos vyriausybei, kuri, jo teigimu, stengėsi padėti šaliai atsigauti nuo ekonominio nuosmukio, tam buvo panaudoti milijardai eurų, o tai ypač padėjo šalies pietinei daliai.

G. Napolitano taip pat kalbėjo apie šalį apėmusią ekonominę krizę, pažymėdamas, kad išėjimas iš krizės būtų ryžtingesnis, jei būtų imtasi bendrų veiksmų dėl ekonominio augimo atkūrimo bei naujų darbo vietų sukūrimo.

Jis paminėjo tradicines ES taikos ir solidarumo vertybes bei pridūrė, kad kartu su kitomis ES šalimis narėmis, pirmininkavimo ES laikotarpiu Italija turėtų skleisti šias vertybes visame pasaulyje.

Lenkija: didžiulis ES pinigų kiekis

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis savo naujametinėje kalboje taip pat paminėjo ES finansavimą, atkreipdamas dėmesį į teigiamą narystės ES poveikį Lenkijai bei didžiulę finansinę paramą, kuri yra numatoma 2014–2020 m. ES biudžete.

Lenkija šiuo metu yra didžiausia sanglaudos fondų paramos gavėja, parama šiai šaliai sudarys 72,5 mlrd. eurų (250,33 mlrd. litų). Po Lenkijos seka Italija, kuri gaus 29,2 mlrd. eurų (100,82 mlrd. litų).

B. Komarowskio teigimu, Lenkijos derybininkų pasiekimai – tai didžiulė galimybė paspartinti tiek bendrą visų šalių, tiek ir atskirų valstybių bei miestų vystymąsi.

„Šie resursai – galimybė visiems mums, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų. Tik nuo mūsų priklauso, ar mes juos panaudosime išmintingai“, - pareiškė B. Komarowskis.

Jungtinė Karalystė: Jėzus ir pranašas

Ne visi šalių vadovai savo naujametinėse kalbose paminėjo ES. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Davidas Cameronas neužsiminė apie Briuselį, tačiau kalbėjo apie Jėzų Kristų, pranašą Izaiją ir popiežių Pranciškų .

Slovakija: įstojimo į ES paminėjimas

Slovakijos prezidentas Ivanas Gašparovičius savo naujametinėje kalboje beveik nekalbėjo apie ES, tik paminėjo faktą, kad 2014-aisiais bus minimas šalies prisijungimo prie ES dešimtmetis.

2004 m. gegužės 1 d. prie ES prisijungė visas pulkas naujų narių: Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Lietuva, Latvija, Estija, Malta ir Kipras. I. Gašparovičius atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu, jog Slovakija tapo patikima NATO, ES ir euro zonos partnerė. Prie euro zonos ši šalis prisijungė prieš penkerius metus, 2009 m. sausio 1 d.

Savo ruožtu A. Merkel pažvelgė į senesnius laikus menančią istoriją, paminėdama, kad 2014 m. bus minimas Pirmojo pasaulinio karo 100-metis, Antrojo pasaulinio karo 75-metis ir Berlyno sienos griūties 25-metis.

Rumunija: naujieji ES kaimynai

Rumunijos prezidentas Traianas Basescu savo naujametinėje kalboje minėjo ne tik į savo tautiečius, bet taip pat ir į Moldovos gyventojus, daugelis kurių kalba moldavų kalba.

T. Basescu pasveikino moldavus pasirašius Asociacijos sutartį su ES, pridurdamas, kad tiek Rumunija, tiek ir Moldova priklauso Europai dėl juos vienijančios kalbos, kultūros ir istorijos, o taip pat ir dėl bendrų vertybių bei siekių.

Neseniai T. Basescu pasakė, kad Rumunijai prisijungus prie ES kitu reikšmingu projektu taptų susijungimas su Moldova. Šis pareiškimas nustebino Moldovą bei visą ES.

Čekija: ES kvailystės

Spalvingiausia naujametine kalba turbūt priklauso Čekijos prezidentui Milošui Zemanui, kuris pareiškė, kad ES turėtų nustoti gilintis į kvailystes ir detales, tokias kaip energiją taupančios lemputės, ir imtis esminių problemų, tokių kaip Eurointegracijos tęsimas, sprendimo.

2013 m. kovo mėn. pradėjęs eiti Čekijos prezidento pareigas ir pakeitęs euroskeptiškų pažiūrų Vaclavą Klausą, M. Zemanas pasakė, jog yra pažadėjęs pagerinti santykius tarp Čekijos ir ES institucijų. Be to, dabar ir ES vėliava plevėsuoja ant Čekijos pilies, kur įsikūrusi prezidentūra.

Tačiau M. Zemanui, mėgstančiam neoficialų bendravimą bei neabejingam dešrelėms ir alkoholiniams gėrimams, daugiau nerimo kelia valstybės vidaus politika. Čekijos vyriausybė suformuota iš trijų partijų, tačiau M. Zemanas paminėjo, kad gali būti, jog jis atmesti kai kurias kandidatūras į ministrų postus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA