Neturinčių galimybės aplankyti šios parodos, MyEP kviečia susipažinti su pasaulinio atgarsio susilaukusia iniciatyva atkreipti visuomenės dėmesį į nykstančias žuvų rūšis.

Sutraukė pasaulinio garso žvaigždes

2009-aisiais pradėta ir tebesitęsianti kampanija „Fishlove“ – fotografijų projektas, pakvietęs pasaulines įžymybes nusimesti rūbus dėl kilnaus tikslo – paskatinti domėtis, kaip neapgalvotas žvejojimas naikina jūros ekosistemą. Judėjimas kviečia priimti politinius sprendimus, kurie ribotų besaikį žuvavimą jūrose ir vandenynuose.

Įamžinti žuvų ir žmonių draugystę ėmėsi garsūs pasaulio fotografai Alan Gelati, Mike Figgis bei Denis Rouve, kurio fotografijų kolekcija bus pristatyta gruodį. Provokuojančiai nusimesti rūbus buvo pakviesti aktoriai Emila Fox, Seras Ben Knigsley, Mishel Gambon, Eileen Atkins, Steven Berkoff, Anna Skellern, Ayesha Dharker, Frank Grimes, Mélanie Laurent, Natasha O'Keeffe, Paul Bhattacharjee, scenarijų autorius Terry Gilliam, modelis Lizzie Jagger, aktorius ir dainininkas Arthur Darvill, baleto šokėjai Christine Arestis ir Edward Watson, jūreivis Giovanni Soldini, režisierius ir aktorius Sean Mathias, aktorius ir dainininkas Simon Callow.

Panašumų tarp žmogaus ir žuvies ieškojimas

Pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukusios fotografijos vaizduoja nuogai išsirengusius žmones, glaudžiančius prie savų kūnų tokius jūros gyvūnus kaip aštuonkojis, menkė ar krabas. Kampanijos sukūrėjas, MOSHIMO restoranų tinko Jungtinėje Karalystėje bendraturtis Nicholas Röhl sako, kad toks vaizdavimo būdas parinktas ne tam, kad pabrėžtų provokuojantį nuogumą, bet dviejų rūšių – žmogaus ir žuvies panašumus.

„Buvome susidomėję žmonių be rūbų fotografavimu, o ne nuogumu. Daugiau nei pusėje fotografijų vaizduojami apnuoginti pečiai, neparodoma net bamba. Kodėl rodome nuogus žmones? Nes žuvis taip pat nuoga“,- sako N. Röhl. Iniciatorius teigė, kad fotografijose pakeistas žiūros kampas – juk žmogui neįprasta laikyti žuvį rankose ir žvelgti į ją ne į kaip pagarbos reikalaujantį gyvūną, o tik kaip į maistą.

Vertindamas iniciatyvos sėkmę, N. Röhl sako, kad pavyko susilaukti nemažai žiniasklaidos.

„Žuvų apsauga ir žvejybos industrija paprastai yra ta tema, kurios laikraščiai nemėgsta, nes nėra vaizdo medžiagos - dažniausiai kaip iliustracijas matome tik tinklus traukiančius žvejus. Šios fotografijos suteikė galimybę laikraščiams prabilti apie problemą“,- pastebi iniciatorius vertindamas daugiausia Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje sulaukusį projektą. Tai, jog projektas pristatytas Europos Komisijos patalpose – taip pat liudija apie iniciatyvos sėkmę.

Skatina domėtis

Vilniaus universiteto daktaras Andrius Šuminas, tyrinėjantis politinę ir verslo komunikaciją, pastebi, kad pasirinktas būdas paskatinti visuomenę bei politikus domėtis nykstančia jūrų gyvūnija – sėkmingas.

„Nuogumas meniškas, nuotraukose nėra vulgaraus seksualumo. Žinoma, yra klasikinė taisyklė – seksas parduoda, tačiau nenorėčiau čia to taikyti – nėra vaizduojamas vulgarus kūnas. Vis dėlto – ar būtų toks pat efektas pasiektas ir be nuogo kūno, lieka klausimu“ – svarsto A. Šuminas.

Fishlove kampanija skiriasi nuo pasaulio atgarsio susilaukusių tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos Greepeace iniciatyvų prieš tarptautinę maisto kompaniją Nestlé ar parduotuvių tinklą „Zara“, nes nesiremia tiesioginiu spaudimu. Visuomenė kviečiama ne kovoti prieš, o stoti už darnią komercinę žvejybą.

„Verslas tarsi sukelia įtarumą, kad siekiama tik savireklamos, tačiau esama įvairaus verslo ir įvairių gerųjų pavyzdžių. Ar pamatę šias nuotraukas politikai keis sprendimus? Ne, bet tai greičiausiai paskatins domėtis problema“,- sako A. Šuminas.

Sunerimti privertė mažėjanti žuvų populiacija

Oficialiame kampanijos puslapyje skelbiami susirūpinimą sukėlę pastebėjimai. Štai nors Šiaurės jūros menkė nerštui subręsta per ketverius metus, pagaunamų menkių amžius paprastai siekia 1,6 metų. Mokslininkai paskaičiavo, kad virš 90 proc. sugaunamų menkių dar niekada nebuvo neršę. Pastebima, kad 63 proc. Atlanto vandenyno žuvingų vietų nualinama sugaunant per daug žuvų, tad jų populiacija nespėja atsistatyti. Toks likimas ištiko Atlantinį mėlynpelekį tuną – šiandien jis atsidūrė ties išnykimo riba būtent dėl neriboto komercinio žuvavimo.

„Šiaurės jūra buvo viena žuvingiausių vietų pasaulyje, tačiau sugaunamų žuvų kiekis mažėja – 1995-aisiais buvo pagaunama 3,5 mln. tonos, o 2007 – mažiau nei 1,5 mln.“,- skelbiama oficialiame kampanijos puslapyje.

Darnios žuvininkystės šalininkai siekia, kad padėtis pasikeistų ir ES lygmeniu atsakingo žuvavimo mastai išaugtų nuo dviejų iki trijų kartų.

Spalio pabaigoje Europos parlamente buvo pasiektas susitarimas dėl bendrosios žuvininkystės politikai skiriamų 6,5 milijardo eurų lėšų prioritetų. Vienu iš jų įvardinama darnios žuvininkystės plėtotė. Tolimesnėse diskusijose su ES Taryba bus nustatomos nuo 2015-ųjų įsigaliosiančios žuvavimo kvotos, taip pat žvejybos apribojimai, kad nebūtų sugaunami dar neršto amžiaus nesulaukę žuvų jaunikliai.