Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (38)
Kardinaliai keičiasi požiūris į prostituciją

Kardinaliai keičiasi požiūris į prostituciją

Zsoltas stoviniuoja priešais Šv. Stepono baziliką Budapešto miesto centre kiekvieną vakarą nuo 20 valandos iki paryčių. Jo darbas – nukreipti turistus į šalimais esantį džentelmenų klubą. Per mėnesį jis uždirba 830 JAV dolerių (2 076 litus), tuo tarpu šioje šalyje vidutinis atlyginimas nesiekia nė pusės šios sumos. Zsoltas kalba penkiomis kalbomis ir maloniai sutinka atsakyti į klausimus, sakydamas, kad šis vakaras jam ramus. Tačiau per 20 minučių jis sugeba pakalbėti su dvylika angliškai kalbančių vyriškių. Komercinė sekso industrija Vengrijoje nėra legali, tačiau ji čia toleruojama bei į ją žvelgiama pro pirštus.

Kaip rašo „The Guardian“, Vengrija – viena pagrindinių šalių, iš kurių moterys ir merginos prekeivių žmonėmis pervežamos į šalis, kur prostitucija yra legali – Šveicariją, Vokietiją ir Nyderlandus. Šiose valstybėse moterys ir merginos atgabenamos tam, kad patenkintų legalią tokių paslaugų paklausą.

Prostitucijos legalizavimą ir dekriminalizavimą palaikantys asmenys dažnai mano, kad taip daro ją saugesne tiems, kas į ją įtrauktas. Tačiau prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukos pakartotinai teigia, kad komercinės sekso industrijos legalizavimas ir dekriminalizavimas turi visiškai priešingų pasekmių.

Pareiškime, kurį pasirašė 177 patvirtintos prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukos iš Prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais sąjungos, teigiama, jog komercinės sekso industrijos bei prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais neegzistuotų, jei nebūtų šių paslaugų pirkėjų. Jei šių paslaugų pirkėjai būtų baudžiami ir smerkiami, prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais būtų padarytas galas (...), nes prostitucija – tai nėra nusikaltimas be aukų, tai brutali seksualinės prievartos forma.“

Europa pagaliau pradeda įsiklausyti. Atsirado nauja tendencija – sekso paslaugų pirkėjų, prekiautojų žmonėmis ir sąvadautojų kriminalizavimas, nes šie asmenys kursto komercinę sekso industriją, tuo tarpu prostitucija besiverčiantys asmenys dekriminalizuojami, jiems teikiamos paslaugos ir siūlomi variantai, kaip jie galėtų pasitraukti iš šios industrijos.

Nuo 1999 m. Švedija, Norvegija ir Islandija įgyvendina šiaurietišką prostitucijos politikos modelį. Šie įstatymai skirti tokių paslaugų paklausos mažinimui, pripažįstant, kad dėl plačiai paplitusios prievartos legalios prostitucijos srityje, paprasčiausiai nėra įmanoma atskirti išnaudotojiškos paklausos nuo neišnaudotojiškos.

Prancūzija tai pripažįsta, todėl šios šalies Asamblėja praėjusią savaitę nubalsavo už šio modelio įgyvendinimą. Airijoje analogiškas balsavimas vyks netrukus, taip pat ir Suomijos Teisingumo ministerija ragina šioje šalyje imtis tokių pačių veiksmų.

2000 ir 2002 m. pamėginusios reglamentuoti prostituciją, Nyderlandų ir Vokietijos valstybės keičia kryptį dėl nepavykusių eksperimentų, o politikai primygtinai siūlo įstatymus, kriminalizuojančius sekso paslaugų pirkimą iš prekybos žmonėmis ar prievartos aukų.

Tikimasi, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) parlamento narės Theresos May šiuolaikinės vergovės įstatymo projektas apims nuostatas dėl tokių paslaugų paklausos. Jei Airija paseks Prancūzijos pavyzdžiu ir teisiškai įtvirtins šiaurietišką prostitucijos modelį, o JK nepavyks kriminalizuoti tokių paslaugų paklausos, tai gali reikšti, kad prekiautojai žmonėmis persikels į tas valstybes, kur teisinė bazė jiems palankesnė. Ši europietiška tendencija kriminalizuoti seksualinių paslaugų pirkimą bei dekriminalizuoti prostitucija besiverčiančius asmenis primena Europos Parlamento (EP) narės Mary Honeyball rekomendaciją, kurioje teigiama, kad šiaurietiškas prostitucijos modelis turi būti įgyvendintas visame Europos žemyne.

Kaip pažymi ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorė Myria Vassiliadou, taip pat ši tendencija dera su ES valstybių narių teisiniais įsipareigojimais kovoti su seksualinių paslaugų paklausa, kuri skatina visas išnaudojimo formas, susijusias su prekyba žmonėmis. Be to, ši tendencija atspindi ES vidaus reikalų komisarės Cecilios Malmstrom rekomendaciją valstybėms imtis veiksmų, siekiant mažinti seksualinio išnaudojimo paklausą.

Tačiau grįžkime į Budapeštą, kur Zsoltas net neįtaria, kad jis taip pat iš dalies yra ta priežastis, kodėl prekyba žmonėmis ir toliau klesti. Jis nežino, kad 14-metė mergaitė iš jo gimtojo miesto, nekalbanti nei angliškai, nei olandiškai, ir mananti, kad Amsterdame dirbs kirpėja, atsiduria Nyiregyhaza gatvės vitrinoje, kur jos kūnas parduodamas seksui Raudonųjų žibintų kvartalo lankytojams.

JK ir visų kitų Europos valstybių vyriausybės raginamos imtis šiaurietiško modelio įgyvendinimo visame Europos žemyne. Šis modelis ne tik pagerintų daugybės moterų ir merginų gyvenimo sąlygas, taip pat siųstų rimtą signalą tokiems asmenims kaip Zsoltas, kurie iki galo nesuvokia, jog skatindami komercinio sekso industriją, jie maskuoja išnaudojimą ir smurtą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA