Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Angela Merkel

Karalienė Merkel ieško sąjungininkų

Triuškinanti pergalė! 42%. Apytiksliai tokį kiekį visų balsų surinko Angelos Merkel krikščionių demokratų partija rugsėjo 22 dieną vykusiuose Vokietijos parlamento rinkimuose. Tiek balsų jokiai politinei jėgai nepavyko gauti nuo pirmųjų Vokietijos rinkimų 1990 m., vykusių iš karto po šios šalies susivienijimo. Vokietijos kolegas suskubo sveikinti kitų Europos dešiniųjų partijų lyderiai.

Ne išimtis ir TS-LKD, kurios vadovaujama Andriaus Kubiliaus vyriausybė 2008-2012 metais su krize kovojo Angelos Merkel vyriausybės stipriai remiamomis priemonėmis, pabrėžusiomis fiskalinės drausmės poreikį.

Absoliučios daugumos nėra, reikės kurti koaliciją

Nepaisant fantastiškos sėkmės ir, Angelos Merkel žodžiais tariant, "super rezultato", krikščionių demokratų partijai pritrūko kelių laimėtų mandatų iki absoliučios daugumos. O čia ir prasideda visos įdomybės. Pirmiausia, į parlamentą nepateko buvę Merkel koalicijos draugai liberalai. Todėl Vokietijos kanclerei teks ieškoti naujų draugų. Kalbant atvirai, pasirinkimas nekoks. Antrąją vietą tvirtai užėmė socialdemokratai su apytiksliai 26 procentais balsų. Toliau rikiuojasi žalieji ir radikalūs kairieji - abi šios politinės jėgos gavo po maždaug 9 procentus balsų. Kitos partijos į parlamentą nepateko. Taigi, nuo pat rinkimų pabaigos analitikai teigė, jog labiausiai tikėtinas galutinis šių rinkimų rezultatas yra plačioji Merkel koalicija su socialdemokratais. Tokią koaliciją Vokietija jau turėjo prieš ketverius metus. Problema ta, kad iš ypač karingos socialdemokratų lyderio Peer Steinbrueck pozicijos galima spręsti, jog krikščionys demokratai turės daryti dideles nuolaidas norėdami su socdemais sudaryti tvirtą koaliciją. Steinbrueck po rinkimų pareiškė, jog Merkel turi pirmenybę suformuoti koaliciją, kadangi laimėjo rinkimus. Tačiau iš prieš ketverius metus finansų ministru Merkel vyriausybėje dirbusio Steinbrueck lūpų nuskambėjo keistokas pareiškimas: jis pats dar kartą Merkel vyriausybėje nedirbs.

Iš pirmo žvilgsnio tokie Steibrueck pareiškimai skambėjo labiau kaip saldainio negavusio kūdikio verksmas. Turint omenyje tvirtas Vokietijos rinkimines tradicijas, tarp kurių yra ir praktika leisti vyriausybę formuoti laimėjusiai partijai, atrodė, kad nei Steinbrueck, nei Merkel neturės kur dėtis ir turės dirbti kartu. Niekas nesitikėjo, kad Merkel bandys formuoti koaliciją su dar radikalesniais kairiaisiais arba žaliųjų partija. Socdemų lyderio pareiškimai atrodė kaip tvirtos derybinės pozicijos demonstravimas norint tarp vyriausybės prioritetų "prastumti" kuo daugiau socialdemokratiškų nuostatų. Tačiau įvykiai pakrypo tokia linkme, kurios iš pradžių niekas neprognozavo.

Steinbrueck prisišnekėjo

Galbūt išsigandusi karingos Stenbrueck pozicijos, o gal tiesiog norėdama didesne apimtimi įgyvendinti savo programą ir išpildyti rinkėjams duotus pažadus Merkel nusprendė apie koaliciją pasikalbėti su žaliaisiais. Susėdo, pasišnekėjo ir pamatė, kad tarp požiūrių esama ne tik skirtumų, bet ir panašumų. O dar prisideda ir žaliųjų lyderių noras grįžti į valdžią. Jau senokai ten buvo. O partijos, ilgą laiką nebūnančios valdžioje, gali prarasti savo šalininkų pasitikėjimą dėl negebėjimo įtakoti valstybės valdymą.

Atrodė, kad Merkel krikščionims demokratams ir žaliesiems susitarti tikrai nepavyks. Visi analitikai vieningai tvirtino, kad skirtumų per daug. Tačiau pirmasis susitikimas praėjo netikėtai pozityviai ir buvo susitarta susitikti dar kartą. Vadinasi, abi partijos bendradarbiavimo galimybę vertina gana pozityviai ir tiki, jog įmanoma surasti bendrą kalbą. Tačiau vėliau pasirodė pranešimų, kad žalieji iš derybų pasitraukė.

Dabar liūdniausias turėtų būti socedmų lyderis Peer Steinbrueck, kuris, atrodo, prisišnekėjo. Norėjo per daug, o gali negauti nieko. Tačiau prieš darant plačius apibendrinimus dar reikėtų palaukti. Ekspertai teigia, kad derybos dėl koalicijos gali užtrukti dar apie du mėnesius. Per šį laiką žalieji ir krikščionys demokratai dar turės daug galimybių suprasti, kad visiškai netinka vieni kitiems.

Suaktyvės tolimesni ES ekonominės sistemos kūrimo darbai

Po šių rinkimų ES institucijų koridoriais vėl aktyviau pradės bėgioti eurobiurokratai. Pastaruosius keletą mėnesių visiems laukiant, kokį politinį kelią pasirinks galingiausia ES valstybė, buvo trumpam sustoję ES ekonominės sistemos kūrimo darbai. Pavyzdžiui, bankų sąjungos konstravimas ir įgyvendinimas buvo kuriam laikui atidėtas. Taip pat reikės toliau spręsti Graikijos ir kitų problematiškų valstybių finansinio gelbėjimo problemas. Manau, ant derybų stalo taip pat grįš tabako gaminių direktyva bei planai sukurti vieningą mobiliųjų paslaugų rinką. Žodžiu, į politinę areną grįžtant stipriausiam ES derybininkui - Vokietijai - vėl prasidės aktyvus politinis ES sezonas, kuris dar labiau įsibėgės po kitąmet vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Ne tokie smagūs šių rinkimų rezultatai yra Prancūzijos prezidentui Francois Hollande. Žinoma, stipriai kitokių rezultatų jis ir nesitikėjo. Tačiau pastarieji rinkimai jam tik patvirtino, kad nesutarimus su Merkel jam teks kęsti dar ilgai ir kad panašiai mąstančių kolegų iš Vokietijos pusės jis nesulauks. Visi jau pamiršo vieningą Merkozy duetą. Dabar dar ilgai matysime niūrius Vokietijos ir Prancūzijos vadovų veidus po karštų politinių ginčų, kurių daugumą teks baigti nepasiekus tvirto sutarimo.

Parengė Mantas Pupinis

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA