Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Kankinimai šiandieniniame pasaulyje egzistuoja ne tik filmuose

Kankinimai šiandieniniame pasaulyje egzistuoja ne tik filmuose

Praėjusią savaitę Strasbūre vykstant Europos Parlamento plenarinei sesijai, EP Užsienio reikalų komiteto nariai turėjo skubėti ir į savo komiteto posėdžius. Nors įprasta, kad komitetų posėdžiai vyksta Briuselyje ne sesijų metu, ypatingais ar skubiais atvejais jie perkeliami ir į Strasbūrą.

Šį kartą komiteto nariai susirinko balsuoti dėl pranešimo projekto dėl kankinimo panaikinimo pasaulyje, kurio priėmimas EP plenarinėje sesijoje numatytas priešpaskutinėje kadencijos sesijoje – kovą.

Pranešimą parengė Socialistų frakcijos (S&D) atstovė, Belgijos europarlamentarė Véronique De Keyser, o Lietuvos atstovas Leonidas Donskis buvo savo frakcijos Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) šešėlinis pranešėjas bei parengtam dokumento projektui pateikė pataisų bei papildymų.

Remiantis Jungtinių Tautų (JT) apibrėžimu, kankinimas yra bet kokį didelį skausmą, fizinę ar psichinę kančią sukeliantis oficialaus asmens ar pareigūno atliekamas tyčinis veiksmas, kuriuo siekiama iš asmens išgauti informacijos ar prisipažinimą, baudžiant jį už kokią nors veiklą, siekiant pažeminti ir panašiai.

Nors ne vienam gali atrodyti, kad kankinimai ir modernus pasaulis yra nesuderinami dalykai, o nehumaniškus įkalinimo ar tardymo metodus šiandien galima išvysti tik kino filmuose, deja, reali situacija yra kitokia. Jungtinių Tautų duomenimis, kankinimo atvejai fiksuojami net 90 proc. visų pasaulio valstybių, o maždaug pusėje jų tai yra sisteminė problema. Absoliuti dauguma kankinimo atvejų stebima įkalinimo vietose – policijos areštinėse, tardymo kambariuose, kalėjimuose ir t.t.

Kadangi šios vietos dažniausiai nepatenka į visuomenės regos lauką, kankinimų problema visame pasaulyje išlieka nematoma ir net slapta. Šiandien kankinant nebenaudojamos viduramžių technikos, tačiau kankinimo metodai išlieka nemažiau žiaurūs, nehumaniški ir skausmingi: tai įvairūs mušimai, elektros šokas, dantų rovimas, uždarymas narvuose, dusinimas, skandinimas, išrengimas nuogai, įvairūs žeminimai, grasinimai ir t.t. Modernios kankinimų technikos kuriamos taip, kad paliktų kuo mažiau išorinių pėdsakų ant aukų kūnų.

Pagrindiniai dokumentai, kovojantys su visuotiniu kankinimų panaikinimu ir draudimu pasaulyje, yra Visuotinė žmogaus teisių deklaracija bei JT Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, įsigaliojusi 1987 m. Konvenciją yra pasirašiusios ar ratifikavusios absoliuti dauguma pasaulio valstybių. Tačiau, kaip sakoma EP Užsienio reikalų komitete parengtame pranešimo projekte, daugelyje šalių tebekyla problemų dėl to, kad visiško kankinimo draudimo nepaisoma. Tad europarlamentarai ragina ES žmogaus teisių politikoje apibrėžti konkretesnius kankinimo panaikinimo veiksmus bei sistemingai įtraukti kankinimą ir netinkamą elgesį į dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais kaip atskirus aspektus.

Europarlamentarai dokumente atkreipia dėmesį į didžiausias su kankinimu susijusias problemas bei sritis. Be kita ko, dokumente ES institucijos ir šalys narės raginamos reguliariai stebėti, ar nėra vykdoma prekyba kankinimo ir mirties bausmės įranga, atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kuriose šalyse veikia slapti sulaikymo centrai, o to dar nepadariusios ES šalys narės raginamos didinti savo patikimumą bei parodyti pavyzdį pasauliui, kuo greičiau ratifikuojant JT Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvųjį protokolą ir taip prisijungiant prie įkalinimo įstaigų tarptautinės kontrolės sistemos. Beje, Lietuva šį protokolą ratifikavo vos prieš kelias savaites.

Su kolegoms liberalais pateikdamas savo pataisas V. De Keyser parengtam pranešimo projektui ALDE frakcijos šešėlinis pranešėjas bei grupės koordinatorius žmogaus teisių klausimais Leonidas Donskis pasiūlė ypatingą dėmesį atkreipti į psichologinio kankinimo atvejus.

Jis teigia, kad esama vis daugiau atvejų, kai psichiatrija naudojama kaip žmogaus teisių gynėjų ir disidentų, kurie siekiant apsisaugoti nuo jų vykdomos politinės ir bendruomeninės veiklos laikomi psichiatrijos įstaigose, prievartos priemonė.

L. Donskis taip pat atkreipė dėmesį, kad dažniausiai nuo neteisėto laisvės atėmimo, bauginimo, kankinimo kalėjimuose ir pavojaus šeimai kenčia žmonės, susiję su kova už žmogaus teises ir demokratija: bendruomenės aktyvistai, žurnalistai, žmogaus teisių teisininkai ir tinklaraštininkai.

Pasiūlytame naujame dokumento punkte, kuris, kaip ir kiti L. Donskio pasiūlymai, po balsavimo Užsienio reikalų komitete buvo įtrauktas į dokumento tekstą, Lietuvos europarlamentaras ragina ES misijas bei pareigūnus sistemingai ir nuolatos šį klausimą kelti susitikimuose su trečiųjų šalių kolegomis, taip pat minėti konkrečių kalėjimuose laikomų žmogaus teisių gynėjų vardus bei teikti paramą pilietinės visuomenės nariams tais atvejais, kai jiems nėra leidžiama lankytis kalėjimuose ar stebėti teismų procesų.

L. Donskis taip pat akcentuoja didelę kankinimo aukų reabilitacijos centrų, esančių tiek ES, tiek už ES ribų, svarbą sprendžiant ne tik aukų patiriamas fizines, bet ir ilgalaikes psichologines problemas.

L. Donskis įsitikinęs, kad tokių centrų finansavimas trečiosiose šalyse neturėtų būti panaikintas net ir susidūrus su finansų ir ekonomikos krize, kadangi šių šalių sveikatos priežiūros sistemos dažnai neturi galimybių tinkamai ir integruotai spręsti tam tikrų kankinimo aukų problemų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA