Europos Parlamento centro kairioji frakcija, kuri yra antroji didžiausia, antradienį pareikalavo įkurti specialų tiriamąjį komitetą, pagrįstą ankstesnio tyrimo dėl JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slapto kalinių gabenimo ir kalinimo modeliu.
Šiai Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai vadovaujantis Austrijos deputatas Hannesas Swoboda (Hanesas Svoboda) sakė žiniasklaidai Strasbūre: „Įtariu (slaptą susitarimą), nes atsakymas, pateiktas ... (Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus) Williamo Hague'o (Viljamo Heigo), yra toks dviprasmiškas ir toks miglotas, jog įtariu, kad vyksta kažkoks bendradarbiavimas.“
Jis turėjo omenyje W.Hague'o pirmadienio pasisakymą Britanijos Bendruomenių Rūmuose, kuriame diplomatijos vadovas gynė savo šalies žvalgybos agentūrą GCHQ nuo dienraščio "The Guardian" kaltinimų, jog jis bendradarbiavo su JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), slapta sekant Jungtinės Karalystės piliečius pagal duomenis, gaunamus iš JAV interneto milžinių.
W.Hague'as sakė, kad Jungtinėje Karalystėje norint stebėti asmens veiklą internete reikalingas teismo orderis ir kad "kiekvienas sprendimas grindžiamas plačiomis teisinėmis ir policinėmis konsultacijomis".
Tačiau jis atsisakė tiesiogiai komentuoti žiniasklaidai nutekintus dokumentus, kurie esą įrodo GCHQ kaltę.
Žiniasklaida teigia, kad GCHQ apeina Britanijos privatumo įstatymus, gaudama duomenis iš NSA, kuri juos renka vykdydama slaptą programą PRISM arba panašias prieštaringai vertinamas programas.
Dabar šį klausimą tiria Britanijos parlamento žvalgybos ir saugumo komitetas, kuris antradienį gavo konfidencialią preliminarią ataskaitą apie GCHQ ir PRISM.
Antradienį Nyderlandų dienraštis "De Telegraaf" paskelbė, kad pagrindinė šalies žvalgybos agentūra AIVD taip pat tiesiogiai bendradarbiavo su amerikiečiais dėl PRISM.
"Jau seniai įtarėme, kad tai daroma, - Amsterdame įsikūrusios interneto laisvės organizacijos "Bits of Freedom" stebėsenos ekspertė Simone Halink (Simonė Halink) sakė "EUobserver". - Aišku, kad žvalgybos tarnybos keičiasi dideliu kiekiu informacijos ir kad tai vyksta labai dideliu mastu, esant labai menkai teisinei priežiūrai."
Ji pažymėjo, kad PRISM programa yra duomenų keitimosi tarp NSA ir AIVD patvirtinimas.
Pasak S.Halink, ta programa ir menkai kontroliuojamas keitimasis informacija kelia susirūpinimą.
"De Telegraaf" šaltinis sakė, jog pakanka paspausti vieną mygtuką, kad būtų pasidalyta duomenimis su amerikiečiais.
"Labai neaišku, kaip įgyvendinami įstatymų numatyti saugikliai ir pusiausvyrą užtikrinančios priemonės", - pažymėjo S.Halink.
Informacija apie JAV žvalgybos programas buvo paskelbta svarbiu metu, nes Olandijoje šiuo metu vyksta debatai dėl įstatymo projekto, kuris suteiktų AIVD dideles teises stebėti savo šalies piliečių veiklą internete neribotu mastu.
S.Halink nurodė, jog Nyderlandų saugumo tarnybos jau yra paskelbusios konkursus įsigyti technologijoms, kurios leistų vykdyti masinį Olandijos piliečių sekimą.
Nyderlandų VRM atstovas atsisakė komentuoti įtarimus dėl bendradarbiavimo pagal PRISM programą, sakydamas, jog dabar laukiama oficialios parlamento užklausos.
Olandijos partijos D66 deputatas Gerardas Schouwas (Gerardas Schauvas) sakė "EUobserver", kad parlamentas po dviejų savaičių organizuos posėdį, į kurį pakvies JAV bei Europos Komisijos pareigūnus.
Pasak G.Schouwo, parlamentas antradienį iškėlė daug klausimų, tačiau Olandijos vyriausybė nepateikė jokių atsakymų.
"Mes, parlamentas, esame labai nepatenkinti ... Norime sužinoti daugiau, ką amerikiečiai daro su duomenimis apie Olandijos žmones, taip pat norime žinoti, ką daro mūsų pačių saugumo tarnybos - AIVD", - pažymėjo jis.
Tuo tarpu Europos Komisija pareiškė pateiksianti klausimų amerikiečiams per penktadienį Dubline vyksiantį JAV ir ES ministrų susitikimą.