Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (74)
Kaip W. Churchillis ir F. D. Ruzveltas pasėjo nacizmo sėklą

Kaip W. Churchillis ir F. D. Ruzveltas pasėjo nacizmo sėklą

Sausio 27 dieną Jungtinių Tautų sprendimu minima Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Ši diena kasmet pasauliui primena apie tragediją, įvykusią Antrojo pasaulinio karo metais, kai nužudyta daugiau nei 6 mln. žydų.

Nacizmas gimė iš daugybės liberaliame Vakarų pasaulyje cirkuliavusių teorijų, kaip pagerinti žmonių rasę. Tik vėliau nacizmas šias teorijas pavertė žiauria realybe.

MyEP publikuoja ištrauką iš šiandien prekyboje pasirodžiusios italų rašytojo Paolo Nori knygos „Jaučiate?“. Šioje knygoje įamžinti rašytojo pasisakymai jo kelionių į Aušvicą metu. Neatsitiktinai, ši knyga pasirodė prekyboje būtent nacizmo aukų minėjimo dieną.

1911 m. Oksfordo universitete buvo surengtas pirmasis pasaulyje eugenikos kongresas.

Eugenika – tai mokslinė teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimas savybes.

Likus metams iki šio kongreso, Winstonas Churchillis vienoje iš savo kalbų atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu Didžiojoje Britanijoje gyveno apie 120 tūkst. psichinėmis ligomis sergančių asmenų, kurie nusipelnė viso to, ką krikščioniška civilizacija bei mokslas galėtų dėl jų padaryti.

W. Churchillio manymu, krikščioniškoji civilizacija ir mokslas turėtų šiuos asmenis izoliuoti, kad kartu su jais būtų palaidotos jų ligos, o ne būtų perduodamos ateities kartoms. Kaip rašo „Il Giornale“, Didžiausio dėmesio sulaukė du – italų antropologo Alfredo Niceforo bei britų sutuoktinių Whethamų parengti pranešimai.

A. Niceforo savo pranešime akcentavo, kad žemiausių socialiniai visuomenės sluoksnių atstovai labiau linkę nusikalsti. Lyginant su aukštesniais socialiniais sluoksniais, žemesnių socialinių sluoksnių atstovų mąstymo galimybės ir pojūčiai yra mažiau išsivystę. Šios fiziologinės anomalijos neva susijusios su genetiniais žemesnių socialinių sluoksnių atstovų trūkumais. Po šio A. Nicifero pristatymo sekė Whethamų pristatymas, kurie 1909 m. išleido knygą apie rasių problemas „Šeima ir tauta“ (The Family and the Nation).

Šie mokslininkai kalbėjo apie tai, kad europiečiai gali būti suskirstyti į tris kategorijas: šiauriečius (į šią grupę patenka ir britai), Alpių regiono gyventojus (pavyzdžiui, šveicarus) bei Viduržemio regiono gyventojus. Whethamai tvirtino, kad šiauriečiai pasižymi neginčijamu pranašumu. Šių mokslininkų nuomone, daugiausiai nerimo kelia į D. Britaniją atvykstantys imigrantai iš Viduržemio regiono.

1916 m. vienas iš Amerikos eugenikos asociacijos įkūrėjų Madisonas Grantas išleido knygą „Didžiosios rasės pabaiga“ (The Passing of the Great Race), kuri labai greitai išpopuliarėjo. Įkvėptas Whethamų knygos „Šeima ir tauta“, jis palaikė trijų skirtingų europietiškų rasių – šiauriečių, Alpių regiono ir Viduržemio regiono gyventojų – egzistavimo idėją.

1915 m. Amerikos universitetuose plačiai naudojamame vadovėlyje „Pilietinė biologija“ (A Civic Biology) buvo teigiama, kad alkoholizmas, palaidas lytinis gyvenimas bei nusikalstamumas turėtų būti vertinami kaip paveldimi susirgimai. Buvo siūloma taikyti moksliniu požiūriu neva tinkamą praktiką, izoliuojant prastą genetinį paveldimumą turinčius asmenis bei vykdyti santuokoms tinkamų žmonių atranką.

XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo paskelbti atliktų tyrimų dėl gimstamumo mažėjimo tarp vidurinio visuomenės sluoksnio ir aukštuomenės atstovų rezultatai, o JAV prezidentas Franklinas Delanas Ruzveltas manė, kad kilmingos moterys, kurios nepageidavo turėti vaikų, turėjo būti vertinamos kaip nusikalstančios prieš rasę.

F. D. Ruzveltas laikėsi nuomonės, kad kiekvieno kilusio iš geros šeimos sąmoningo piliečio pareiga – susilaukti palikuonių, tačiau žemiausių visuomenės sluoksnių atstovams tai daryti visiškai nebūtina. Jo manymu, pagrindiniu civilizacijos tikslu turėtų tapti vertingų visuomenės narių skaičiaus didinimas. JAV tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri patvirtino eugenikos mokslu grįstus įstatymus.

1933 m. naciai buvo priėmę įstatymą dėl paveldimomis ligomis sergančių palikuonių gimstamumo prevencijos. Jis buvo pramintas įstatymu prieš asocialius asmenis, prie kurių buvo priskiriami žmonės, pasižymintys paveldimu amoraliu elgesiu, linkę į alkoholizmą, konfliktuojantys su valstybinėmis institucijomis ir teismais, nesugebantys kontroliuoti savo elgesio bei keliantys pavojų visuomenei.

1934 m. Kalifornijos eugenikos asociacija parengė ir pristatė nacistinę visuomenės sveikatos apsaugos programą kasmetiniame Amerikos sveikatos apsaugos asociacijos (American Public Health Association) kongrese, kur ji buvo pavadinta geriausia tokio pobūdžio programa. Net ir tada, kai Niurnberge 1935 m. rugsėjo 15 d. buvo patvirtinti rasistiniai įstatymai, dėl kurių buvo persekiojami žydai, Kalifornijos eugenikos mokslo rėmėjai ir toliau palaikė reichą bei tikėjo, jog Hitleris visam laikui išliks žmonių atmintyse kaip pirmosios šiuolaikinės valstybės vadovas, sukūręs įstatymus, leidžiančius likviduoti nepilnavertiškus asmenis, siekiant gerinti biologinę rasę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA