Olivier Hoedemanas kiekvieną savaitę su „Lobby Planet“ pagalba organizuoja šią ekskursiją Europos Sąjungos (ES) institucijų rajone.
Lobistinių grupių registras nuo 2011 m.
O. Hoedemanas – nekomercinės organizacijos „Corporate Europe Observatory“ įkūrėjas. Ši organizacija jau 20 metų tyrinėja korporacijų ir jų lobistinių grupių įtaką, daromą (ES) politikai bei institucijoms.
Kaip rašo „Lettera43“, tai nelengvas darbas, nes bendras skaidrumo registras atsirado 2011 m. Tai Europos Komisijos (EK) ir Europos Parlamento (EP) įkurtas mechanizmas. Visoms lobistinėms organizacijoms šiuo metu tenka teikti ES institucijoms detalesnę informaciją apie savo interesus, investicijų į lobistinę veiklą dydį bei pajamas.
30 proc. lobistinę veiklą vykdančių grupių nesiregistruoja
Kadangi informacijos registrui teikiamas yra savanoriškas, nemažai lobistinių organizacijų neišreiškė pageidavimo registruotis. 2014 m. kovo mėn. šiame registre buvo pateikta informacija apie 6370 organizacijų, įmonių, profesinių sąjungų ir analitinių centrų.
Tai tikrai nemaži skaičiai, tačiau 30 proc. organizacijų neišreiškė pageidavimo registruotis. Apie tai jau ne kartą buvo pareiškęs Lobizmo skaidrumo ir reglamentavimo aljansas, vienijantis daugiau kaip 200 pilietinių organizacijų bei profesinių sąjungų, kurios jau ne vienerius metus reikalauja priimti griežtesnį kodeksą, skirtą lobistinės veiklos skaidrumo užtikrinimui. Pavyzdžiu galėtų tapti JAV, kur nuo antrosios XX a. dešimtojo dešimtmečio pusės lobistinių organizacijų registracija yra privaloma.
Būtini sutarčių pakeitimai
„Tam, kad perimtų JAV modelį, EK turi modifikuoti šiuo metu galiojančios ES sutarties 352-ąjį straipsnį. Jei tai nėra įmanoma, EP turėtų pasirūpinti, kad būtų sukurtas naujas teisės aktais paremtas registras“, - taip EP Vokietijos krikščionių demokratų partiją atstovaujantis Raineris Wielandas rašė laiške, skirtame EP pirmininkui Martinui Schulzui. R. Wielandas – ES sutarties peržiūros procesą koordinuojančios darbo grupės pirmininkas. 352-ojo ES sutarties straipsnio pakeitimui turi pritarti visos 28 ES valstybės narės ES Taryboje, kuri kol kas nepriklauso Bendrajam skaidrumo registrui.
Nekontroliuojama informacija
Tačiau į šiuos siūlymus nebuvo atsižvelgta. „Šiuo metu ES veiklą vykdančios lobistinės grupės yra nematomos“, - patikino O. Hoedemanas. Lobizmo skaidrumo ir reglamentavimo aljanso pateikiamais skaičiavimais egzistuoja 500 įmonių, turinčių atstovybes Briuselyje, tačiau mažiausiai 100 iš šių įmonių nėra įtrauktos į registrą.
Geriausiai žinoma organizacija – „Goldman Sachs“. „2012 m. šios įmonės atstovai tris kartus buvo susitikę su už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingu eurokomisaru Olli Rehnu bei aptarė ES krizę, tačiau detalesnės informacijos apie šiuos susitikimus nėra“, - pridūrė O. Hoedemanas.
Taigi dauguma tokių įmonių pageidauja likti šešėlyje, o jei ir pasirodo dienos šviesoje, tai daro tik iš dalies, nepateikdamos informacijos apie savo išlaidas ir pajamas. Tokia situacija susiklosčiusi dėl to, kad į registrą įtraukiama informacija nėra kontroliuojama.
Lobistinei veiklai – 20 tūkst. eurų per mėnesį
Kiek gi kainuoja lobistinė veikla, vykdoma ES institucijose? O. Hoedemano manymu, vidutiniškai per mėnesį tai kainuoja 20 tūkst. eurų (beveik 70 tūkst. litų), nors egzistuoja stambios pramoninės grupės, kurios lobistinei veiklai išleidžia ženkliai didesnes sumas, o labiausiai patyrę lobistai uždirba iki 1 tūkst. eurų (beveik 3,5 tūkst. litų) per valandą.
Tačiau registre pateikiamos išlaidos lobistinei veiklai kur kas kuklesnės.
Dirbtinai mažinamos sumos
Europos chemijos pramonės taryba iš pradžių teigė per metus lobistinei veiklai išleidžianti mažiau nei 50 tūkst. eurų (apie 173 tūkst. litų), tačiau vėliau paaiškėjo, jog tikroji lobistinei veiklai išleidžiama suma per metus siekia 45 mln. eurų (apie 155 mln. litų).
2009 m. Europos chemijos pramonės taryba buvo išbraukta iš registro ir iš naujo į jį įtraukta tik pakoregavusi išlaidas lobistinei veiklai. 2013 m. ši organizacija pranešė, kad per metus šiai veiklai išleidžia 5,9 mln. eurų (20,37 mln. litų), nors kyla abejonių, ar ši suma atspindi tikrąsias išlaidas.
O. Hoedemanas priminė, jog Europos chemijos pramonės taryba –esminė žaidėja, įvairioms pramonės šakoms kovojant prieš visų cheminių medžiagų gamybos ir apyvartos kontrolės sistemą, paremtą ES reglamentu „Reach“, o taip pat ir kovoje prieš klimato kaitos kontrolės sistemą, pagal kurią numatomas išmetamų kenksmingų medžiagų mažinimas.
„Shell“ pranešė išleidžianti lobistinei veiklai 4,2 mln. eurų
Įmonė „Shell“ praneša lobistinei veiklai per metus išleidžianti 4,2 mln. eurų (14,5 mln. litų).
Daugelis įmonių linkusios neatskleisti savo tikrųjų galimybių tam, kad liktų nepastebėtos. Didelė lobistine veikla užsiimanti grupė „Business Europe“, apimanti 41 pramonės asociacijas 35 skirtingose valstybėse, iš pradžių teigė lobistinei veiklai išleidžianti 200 tūkst. eurų (apie 691 tūkst. litų) per metus, tačiau vėliau pakoregavo šią sumą ir teigė per metus šiais veiklai išleidžianti 4 mln. eurų (apie 14 mln. litų), tačiau ir ši suma vargu ar atspindi tikrąsias lobistinei veiklai išleidžiamas lėšas.
Tikroji lobistinė veikla
Kai kurios įmonės registruojasi vienoje kategorijoje, nors iš tiesų atstovauja kitą.
Puikus to pavyzdys – analitiniai centrai. Registrui informaciją pateikė 451 tokia organizacija (analitiniai centrai, akademiniai ir mokslinių tyrimų institutai). „Daugelis šių centrų iš tikrųjų tokie ir yra, tačiau kai kurios grupės dedasi bei neutraliomis stebėtojomis, vykdančiomis ES vykstančių procesų analizę, tačiau iš tiesų šios grupės atstovauja pramones šakas, vyriausybes bei lobistines organizacijas“, - paaiškino O. Hoedemanas.
V. Janukovyčiaus lobistinė grupė
Buvusi Ukrainos valdžia taip pat turėjo savo analitinį centrą. Šis pavadinimas gali reikšti bet kokią veiklą, tačiau iš tiesų ši grupė gynė buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus interesus, skleisdama reikiamą informaciją žiniasklaidoje.