Kaip rašo „Suddeutsche Zeitung“, europiečiai turi prisiimti dalį atsakomybės dėl derybų su Ukraina nesėkmės bei padėti jai, nes tokiu būdu ES padės pati sau, juk sukilimas Kijeve paliečia patį ES pagrindą. Esminė europiečių problema ne ta, kad jiems nepavyko sutarti dėl buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko paleidimo, o tame, kad jie patikėjo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus ES rodomu draugiškumu bei nepakankamai įvertino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiryžimo sutrukdyti Asociacijos sutarties pasirašymą.

Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad pagrindinių šios situacijos paaštrėjimo kaltininkų reikėtų ieškoti už Ukrainos ribų. Pirmiausia dėl to kaltas korumpuotas prezidentas, kuris dėl savo asmeninės naudos pasiruošęs valstybę įtraukti į bet kokius įsiskolinimus ir tai daryti nevengiant jokios prievartos, bei opozicija, kurią turbūt vienija tik radikalizacija.

Būtent dėl to, kad situacija atrodo tokia beviltiška, europiečiai privalo mėginti panaudoti visus įmanomus įtakos būdus. Svarbu, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai bendrai kreiptųsi, pareikšdami vieningą poziciją. Be to, reikia, kad tai būtų padaryta kuo greičiau. Taip pat raginama imtis ekonominių sankcijų prieš V. Janukovyčių ir jo aplinkos žmones. Ukrainos atveju ši taktika gali būti efektyvesnė nei Baltarusijos atveju, nes V. Janukovyčius ne taip stipriai priprato prie valstybės vadovavimo kaip Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, be to, jį remiantys oligarchai prieš priimdami bet kokį sprendimą peržvelgia kainoraštį.

Kijevo krizės atveju ES nepavyks rasti lengvų sprendimo būdų, tačiau jei ji nenori galutinai palaidoti savo reputacijos, ji neturėtų palikti ukrainiečių nei likimo valiai, nei Rusijos malonei.