Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (10)
Kaip pirmininkavusi Lietuva eurą apsaugojo

Kaip pirmininkavusi Lietuva eurą apsaugojo

Lietuvai praėjusių metų antrą pusmetį pirmininkavus Europos Sąjungos (ES) Tarybai, buvo pasiekta nemažai visiems ES piliečiams svarbių susitarimų teisingumo srityje.

Vieni jų paspartins ikiteisminius tyrimus, kiti – leis efektyviau kovoti su pinigų padirbinėtojais ar leis asmenims labiau apginti savo teises išsiieškant skolas iš kitose valstybėse gyvenančių skolininkų.

Pasiekimas Nr.1: euras tapo labiau apsaugotas

Vienas svarbiausių praėjusių metų antrojo pusmečio susitarimų – tai susitarimas dėl Euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis direktyvos. Tai ypač svarbu Lietuvai, planuojančiai nuo kitų metų pradžios įsivesti eurą.

Europos Komisijos atliktas esamos situacijos įvertinimas leidžia teigti, kad euro padirbinėjimas ir klastočių platinimas yra viena iš labiausiai paplitusių organizuoto nusikalstamumo veiklų, dėl euro padirbinėjimo padaroma didžiulė finansinė žala, kuri, minimaliais paskaičiavimais, siekia per 500 mln. eurų, o Europos bendros valiutos padirbinėjimo pasekmes pirmiausia patiria sąžiningi ES piliečiai ir įmonės.

„Šioje direktyvoje apibrėžtos pagrindinės nusikalstamos veikos, susijusios su euro ir kitos valiutos padirbinėjimu ir padirbtų pinigų platinimu, už kurias valstybės narės turi taikyti baudžiamąją atsakomybę. Siekiant užtikrinti principą, kad nusikaltimai neturi „apsimokėti“, už jas valstybės narės taikys veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pavyzdžiui, susitarta, kad už neteisėtą pinigų gaminimą ar jų perdirbimą ES valstybėse narėse būtų baudžiama maksimalia bent 8 metų laisvės atėmimo bausme. O už tokių pinigų paleidimą į apyvartą – būtų baudžiama skiriant maksimalią bent 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pasiekimas Nr.2: galima bus lengviau išieškoti skolą kitose ES šalyje

Šiuo metu kreditorius, siekiantis užsitikrinti skolos išieškojimą kitoje valstybėje narėje, patiria sunkumų. Nacionalinės teisės aktais nustatytos įsakymų, kuriais blokuojamas banko sąskaitose laikomas turtas, išdavimo sąlygos ES šalyse yra skirtingos, sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo ir įgyvendinimo išlaidos tarpvalstybinio pobūdžio atvejais paprastai yra didesnės nei nacionalinėse bylose.

Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas leis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones kitose ES valstybėse gyvenančių skolininkų sąskaitoms. Laikinai areštavus pinigus sąskaitose, bus palengvintas tarpvalstybinis skolų išieškojimas piliečiams ir įmonėms, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir išaugs su tarpvalstybiniais civiliniais ir komerciniais ginčais susijusių teismo sprendimų vykdymo veiksmingumas.

„Ši laikinoji apsaugos priemonė leis tinkamai subalansuoti kreditoriaus ir skolininko interesus“, – pabrėžia Lietuvos teisingumo ministras.

Pasiekimas Nr.3: nusikalstamu būdu įgytą turtą galima bus konfiskuoti lengviau

Lietuvos pirmininkavimo metu Taryba ir Europos Parlamentas (EP) sėkmingai užbaigė derybas dėl Direktyvos dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo ir susigrąžinimo ES.

Direktyva nustato pareigą konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytas pajamas ir nusikaltimo įrankius ar jų vertę atitinkantį turtą, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis už Direktyvoje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Direktyva reikalauja konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytas pajamas ir nusikaltimo įrankius taip pat ir tais atvejais, kai teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio kaltininkui nedalyvaujant procese dėl ligos ar jam pabėgus.

„Pirmą kartą ES lygiu buvo sutarta dėl visoms šalims bendro nusikaltimų sąrašo ir bausmės lygio, kuomet teismas privalės svarstyti, ar kaltininko atžvilgiu taikyti išplėstinę konfiskaciją, tai yra kaltininko viso ar dalies turto konfiskavimą, kai teismas mano, kad jis irgi galėjo būti įgytas iš nusikalstamos veiklos“, – teigia J. Bernatonis.

Pagal šią direktyvą teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalės svarstyti ir išplėstinės konfiskacijos galimybę, kai kaltininkas nuteisiamas už aktyvią ar pasyvią korupciją, vaikų pornografijos gamybą ar jos platinimą, kitus šioje direktyvoje išvardintus nusikaltimus, taip pat kitus nusikaltimus, už kuriuos pagal atitinkamus ES teisės aktus ar nacionalinius baudžiamuosius įstatymus numatyta 4 metų ar griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

Pasiekimas Nr.4: ES padaryti nusikaltimai bus tiriami greičiau

Taip pat Taryba ir EP pasiekė ilgai lauktą susitarimą dėl Direktyvos dėl Europos tyrimo orderio. Iki šiol ES valstybių narių bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ne visuomet buvo sėkmingas: su kai kuriomis ES valstybėmis susirašinėjimas tarp valstybių trukdavo pakankamai ilgai, nes nebuvo nustatyta konkrečių terminų, kartais pagalbos prašančios valstybės apskritai nesulaukdavo atsakymų.

„Europos tyrimo orderiu sukuriama vieninga išsami įrodymų rinkimo baudžiamosiose bylose sistema, pagrįsta savitarpio pripažinimo principu, kuri turėtų palengvinti ir paspartinti bendradarbiavimą, reikalingą sėkmingam nusikalstamų veikų tyrimui“, – sako Lietuvos teisingumo ministras.

Pagal šią direktyvą kompetentingos institucijos galės išduoti Europos tyrimo orderį dėl įvairių rūšių tyrimo priemonių. Gavusi Europos tyrimo orderį, kompetentinga ES valstybės institucija turės jį įvykdyti per direktyvoje numatytus terminus, o atsisakyti vykdyti galės tik pagal direktyvoje numatytą ribotą pagrindų sąrašą. 

Pasiekimas Nr.5: sukurtos palankesnės sąlygos inovacijų plėtrai

Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, buvo susitarta ir dėl reglamento „Briuselis I“ pakeitimų . Liepos mėnesį pateiktu pasiūlymu siekiama užtikrinti Bendro patentų teismo susitarimo ir „Briuselis I“ reglamento suderinamumą ir taip sudaryti teisines prielaidas įsigalioti vadinamajam patentų paketui.

Patentų paketą sudaro vieningas patentas ir Bendras patentų teismas. Vieningo patento pagalba bus galima gauti patentinę apsaugą visose sistemoje dalyvaujančiose ES valstybėse narėse, padavus vieną patento paraišką.

Tuo tarpu ginčai dėl būsimųjų vieningų patentų ir dėl jau esamų Europos patentų bus nagrinėjami bendrame patentų teisme. Šiuo metu patentų ginčai nagrinėjami nacionaliniuose teismuose.

„Patentų paketo suteikiamos galimybės palengvins verslo prieigą prie patentų sistemos ir supaprastins patentų ginčų sprendimą. Tokiu būdu bus prisidedama prie palankesnių vidaus rinkos ir inovacijų plėtros Europos Sąjungoje sąlygų ir europiečių ekonominės padėties gerinimo“, – akcentuoja J. Bernatonis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA