Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Kaip Norvegija pelnosi iš Europos šiukšlių

Kaip Norvegija pelnosi iš Europos šiukšlių

Pamirškite anglį, naftą, skalūnų dujas ir net atominę energiją. Šiukšlių maišas, pilnas buities atliekų, tampa vienu iš degalų šaltinių Norvegijoje.

Įsivaizduokite gatve karštą vasaros dieną pravažiuojančios šiukšlių surinkimo mašinos tvaiką. Tikrai nemalonu. O dabar padauginkite šį tvaiką iš tūkstančio.

Štai toks tvaikas yra didžiausios energijos perdirbimo įmonėje Norvegijoje – „Klemetsrud“ gamykloje. Betoninė patalpa, kurioje supiltos dešimtys tūkstančių tonų šiukšlių. Konvejeris dunksi, pilama vis daugiau ir daugiau šiukšlių. Šiukšlių mašinos atbulos privažiuoja prie lovių bei išverčia dar plastikinių maišų, pilnų šiukšlių.

Milžiniška pramoninė ranka nusileidžia, o jos čiuptuvai suima apie toną šiukšlių bei perkelia jas į kitą patalpos galą, kur jos numetamos. Pakyla baltų dulkių debesis, kuris greitai pripildo visą patalpą. Nėra gerai čia užsibūti per ilgai.

Kaip rašo BBC, štai čia šiukšlės, kurias išmeta milijonai gyventojų Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, paverčiamos šiluma ir elektra, skirta Norvegijos sostinei Oslui.

Pigus šildymas

Prieš tai šiukšlės išrūšiuojamos. Viskas, ką galima perdirbti, turi būti išimta, tačiau net ir po to kasmet lieka daugiau nei 300 000 tonų šiukšlių.

Čia jos vertinamos ne kaip šiukšlės, o kaip energijos šaltinis.

„Keturios tonos šiukšlių turi tiek pat energetinės vertės kiek viena tona iškastinio kuro“, - sako energijos iš šiukšlių išgavimo agentūros Osle direktorius Palas Mikkelsenas.

„Tai – didelis energijos kiekis, šiukšlių atvežimui išeikvojama labai nedaug energijos.“

P. Mikkelseno teigimu, viena tona iškastinio kuro gali apšildyti namą pusę metų. Kitaip sakant, tiesiog paimkite dalį D. Britanijos šiukšlių mašinų surenkamų šiukšlių Lidso ar Bristolio gatvėse, paverskite tai energija čia ir galėsite šildyti namą Osle pusę metų.
Procesas paprastas. Šiukšlių metamos į iki 850 laipsnių įkaitintas krosnis, skirtas šiukšlių deginimui. Pažvelgus per mažą grūdinto stiklo langelį, matosi ryškiai oranžinė liepsna.

Žalesnės mokyklos

Ne viskas yra deginama. Senos skardinės bei čiužinių spyruoklės paliekamos. Proceso pabaigoje lieka pelenai, metalas, skirtas perdirbimui ir didelis kiekis karščio.

Karštis užvirina vandenį, kurio garai keliauja į turbiną, gaminančią elektros energiją. Įkaitintas vanduo iš gamyklos tiekiamas į namus bei mokyklas visame Osle.

Tai reiškia, kad „Bjoernholt“ mokyklos techninės dalies direktoriui Agnarui Andersenui jau nebereikia rūpintis degalų tiekimu atšiauriomis Norvegijos žiemomis.

„Mums nereikia galvoti apie skystus degalus ar iškastinį kurą. Šią žiemą jie perima paskutinę mokyklą, kuri vis dar naudoja iškastinį kurą.“
Dirbdama pilnu galingumu, gamykla aprūpins šiluma bei elektra visas Oslo mokyklas ir 56 000 namus.
Aplinkosaugininko svajonė, galimai pagalvojote Jūs. Ne visai, įspėja „Friends of the Earth Norway“ organizacijos pirmininkas Larsas Haltbrekkenas.

„Žvelgiant iš aplinkosaugos perspektyvos, bendrasis siekis turėtų būti šiukšlių kiekio sumažinimas, antrinis panaudojimas to, ką galima panaudoti dar kartą, perdirbimas, ir tik tada ateina eilė ketvirtajam variantui – deginimui bei panaudojimui energetiniais tikslais.“

„Mes sukūrime tokius perteklinius gamybinius pajėgumus šiose elektrinėse Norvegijoje ir Švedijoje, kad mums reikia vis daugiau ir daugiau šiukšlių.“

Atsiųskite mums savo šiukšles

Tačiau šios idėjos šalininkai nesutinka bei pažymi, kad Europoje veikiančios šiukšlių deginimo gamyklos visos kartu gali panaudoti apie 5 proc. visų žemyne išmetamų šiukšlių kiekio.

Tai visiškai teisinga ir D. Britanijos Lidso ir Bristolio atveju. Abu šie miestai eksportuoja šiukšles į Oslą. Vietoje to, kad vežtų į sąvartyną po to, kai perdirbimui tinkamos šiukšlės atrenkamos, jie iš tiesų sumoka Oslui, kad atsikratytų savo šiukšlių.
Taigi, Oslui mokama už šiukšlių atsikratymą, o šis savo ruožtu išgauna iš jų dar ir energiją.

Šiukšlių deginimo revoliucija taip pat akivaizdi ir Norvegijos sostinės gatvėse, kai pro šalį pravažiuoja 144 maršruto autobusai.

Šie autobusai varomi biodujomis, pagamintomis iš miesto pūvančių organinių atliekų. Iš vieno kilogramo maisto atliekų pagaminama pusė litro degalų. Jei būtų panaudojamos visos organinės atliekos, galima būtų aprūpinti degalais 135 Oslo autobusus visus metus.

P. Mikkelseno nuomone, jei šis projektas paplistų visoje Europoje, sulauktume didelių pasikeitimų.

„Manau, tai reikštų, kad pasiekėme daug geresnį savęs aprūpinimą energetine prasme. Jei tai būtų atliekama teisingai, taip pat reikštų didesnį atliekų panaudojimą bei ženklų šiukšlių kiekio sąvartynuose sumažinimą.“

Oslas įsitikinęs, kad, griežtai kontroliuojant šiukšlių deginimo metu išsiskiriančias dujas, šiukšlių pavertimas energija padėtų sumažinti anglies dvideginio išmetimą perpus per artimiausius 20 metų, kas paverstų miestą, kurio turtai sukrauti iš naftos gavybos, žaliausiu pasaulio miestu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA