Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Kaip „ateities“ sektoriai išgelbės Lietuvą?

Kaip „ateities“ sektoriai išgelbės Lietuvą?

Kai kurie ekonomikos sektoriai turi didesnį potencialą prisidėti prie ekonomikos augimo nei kiti. Taip atsitinka dėl daugelio priežasčių. Pavyzdžiui, besikeičiančių žmonių poreikių. Prieš keliasdešimt metų asmeniniai kompiuteriai dar neegzistavo, o šiuo metu kasdien atsiranda paklausių programų, palengvinančių tiek žmonių kasdienį gyvenimą, tiek verslo kompanijų darbą.

Taip pat kai kurie sektoriai šiuo metu yra visiškai nauji, todėl itin imlūs inovacijoms. Dvidešimto amžiaus pabaigoje diskusija apie aplinkos apsaugos svarbą buvo dar tik beužsimezganti. Tuo tarpu šiandien visi yra pamišę dėl žaliųjų technologijų ir ekologiško maisto. Šios ir kitos priežastys sukuria ekonomikos sektorius, kuriuose uždarbio galimybė yra žymiai tikėtinesnė (ir tam reikia santykinai mažesnių pastangų) nei kituose. Uždirbami pinigai leidžia samdyti naujus darbuotojus, kurie toliau savo perkamąja galia padeda suktis rinkos ekonomikos varikliui. Todėl tokius sektorius reikia identifikuoti ir paskatinti kuo daugiau jaunų žmonių rinktis studijų programas, kurios suteiktų šiuose sektoriuose reikalingų įgūdžių.

Europos Komisijos identifikuoti "ateities" sektoriai ir Lietuvos galimybės

Europos Komisija aiškiai įdentifikavo inovatyviausius sektorius savo Užimtumo pakete (angl. Employment package), kuris buvo vienas iš svarbiausių dokumentų rinkinių, priimtų 2012 metais. Štai tie keturi sektoriai: asmeninės ir namų ūkių paslaugos (slauga, priežiūra, auklės ir pan.); sveikatos apsauga; informacinės ir komunikacijos technologijos (ang. information and communication technologies; toliau - ICT); ir "žaliosios" technologijos.

Matyti tokias Komisijos ateities prognozes yra ganėtinai džiugu. Kodėl? Todėl, kad Lietuva tikrai turi dideles galimybes būti reikšmingu žaidėju šiuose sektoriuose. Nors ES dažnai kalba, kad reikia padidinti pramonės sukuriamą BVP dalį visoje Europoje, Lietuvai tą padaryti gali būti sąlyginai sunku. Apdirbamoji gamyba pas mus silpna. Be to, labai mažai žmonių pas mus nori studijuoti profesinėse mokyklose. Tai yra negerai ir tą reikia keisti. Tačiau šiuo metu galime pasinaudoti savo stiprybėmis - bendraisiais įgūdžiais ir kalbomis. Kaip rodo įvairios gerai žinomos statistikos, lietuviai (kaip ir kitų Baltijos šalių piliečiai) yra santykinai labai gerai išsilavinę (didelis procentas žmonių turi aukštąjį išsilavinimą) bei moka daug užsienio kalbų.

Taigi Komisijos identifikuoti sektoriai mums puikiai tinka. Jau dabar turime puikius programuotojus, nors darbo rinkos tyrinėtojai ir sako, kad Lietuvos ekonomikai jų reikia paruošti žymiai daugiau. Taip pat turime puikius slaugytojus, aukles ir kitus namų ūkių darbuotojus, kurie jau dabar nesunkiai randa darbą ir kitose ES šalyse. Šiame sektoriuje kalbos vaidina ypatingą vaidmenį. Sveikatos apsaugos sektoriuje taip pat esame stiprūs. Įdomu tai, kad su kitomis ES valstybėmis šiame sektoriuje galime puikiausiai konkuruoti netgi su apdirbamąja gamyba susijusiose šio sektoriaus dalyse. Kaip tik chemikalai ir sudaro didžiąją dalį Lietuvos pagaminamų aukštos pridėtinės vertės prekių. Čia turime pasaulinio lygio kompanijų - pavyzdžiui, "Fermentas", kurį neseniai nusipirko Thermo Fischer Scientific.

Čia verta prisiminti žymaus Harvardo ekonomisto ir istoriko Alexander Gerschenkron "ekonominio atsilikimo" (angl. economic backwardness) teoriją. Paprastai tariant ji teigia, kad atsilikusios ekonomikos žymiai greičiau inovuojasi ir atsiradus naujiems sektoriams sugeba aplenkti labiau pažengusias ekonomikas. Taip atsitinka todėl, kad atsilikusios ekonomikos vystytis dažnai pradeda "nuo nulio", kai tuo tarpu pažengusioms ekonomikoms užima labai daug laiko pereiti nuo senųjų veikimo būdų (tradicinių sektorių), kuriuos jos labai gerai išmano, prie naujųjų. Šiuo atveju Lietuvą ir kitas naująsias ES valstybes galima laikyti neišsivysčiusiomis ekonomikomis, palyginus su Vakarų Europos valstybėmis. Tačiau tai suteikia mums galimybę "stačia galva nerti" į naujuosius sektorius ir ten diktuoti madas. Tą Estija, Lietuva, Lenkija bei kitos Rytų Europos valstybės jau daro ICT sektoriuje, ypač mobiliosiose aplikacijose bei kompiuterių programose.

Europos skaitmeninė darbotvarkė

Europos Sąjungos institucijos taip pat stipriai prisideda prie minėtų ekonomikos sektorių plėtros. Pavyzdžiui, galima sakyti, kad šiuolaikinę ekologinę maniją ES didele dalimi netgi sukūrė (ypač Skandinavijos valstybės). Nors ES skiria dėmesio visiems pažangiausiems sektoriams, pastaruoju metu ypač daug galima girdėti apie paramą vadinamajam ICT sektoriui. Taip yra dėl to, kad šio sektoriaus galimybės kol kas yra tiesiog neišsemiamos. Kasmet atsiranda nauji interneto puslapiai, paslaugos, programos bei mobiliosios aplikacijos, kurios arba labai palengvina ir pagreitina žmonių gyvenimą, arba suteikia smagių pramogų. Taip pat šis sektorius yra labai imlus inovacijoms - mes net negalime suvokti, kokių naujų prekių ir paslaugų gali prikurti žaibiškai tobulėjančios informacinės technologijos. Todėl šiame sektoriuje dar galima "pasisemti" labai daug pinigų ir įdarbinti dar daugiau žmonių.

Šio tikslo siekimui yra skirta viena iš septynių žymiosios ilagalaikės Europos 2020 strategijos iniciatyvų - Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninė darbotvarkė turi daugybę su informacinėmis technologijomis susijusių tikslų, pavyzdžiui, išplėsti galimybes naudotis sparčiu internetu bet kurioje Europos vietoje, pagerinti valdžios institucijų skaitmeninę infrastruktūrą, skatinti jaunus žmones rinktis su ICT susijusias profesijas, kurti darbus ICT sektoriuje ir t.t. Taip pat duomenų apsauga kaip visada ES yra esminis klausimas. Komisija skaičiuoja, kad įvykdžius šiuos tikslus per ateinančius aštuonerius metus bendras ES BVP paaugs 5 % bei bus sukurta daugiau nei 3,8 milijonai naujų darbo vietų.

Reikia tikėtis, kad didelė dalis tų darbų bus sukurta Lietuvoje. Jau dabar turime tokius stulbinančius sėkmės pavyzdžius kaip GetJar, Pixelmator ar TransferGo. Žinant kylantį lietuvių susidomėjimą informacinėmis technologijomis sunku suabejoti, kad jau tuoj išgirsime apie naujas sėkmingas kompanijas. Taip pat kuriame informacinių technologijų paslaugų centrus Užsienio bendrovėms, pavyzdžiui, Barclays, kur įdarbinami talentingiausi lietuviai. Tokie pokyčiai Lietuvoje verčia tikėti aukščiau minėta A. Gerschenkron teorija, kad santykinai silpnesnės ekonomikos ilgainiui dažnai aplenkia stipresniąsias "stačia galva nerdamos" į inovatyviausius sektorius. Todėl valdžios institucijoms būtina ir toliau visais būdais remti Lietuvos ICT sektorių, kuris jau dabar rodo puikius rezultatus.

Parengė Mantas Pupinis

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA