Lyginant ES piliečių skundų statistiką, matyti, kad Europos ombudsmenas pernai sulaukė mažiau skundų nei 2008 m., kai šią tarnybą pasiekė 3406 nepatenkintų ES gyventojų pareiškimų. Tačiau mažesnį pernykštį skundų skaičių lėmė ne pagerėjęs administravimas ES institucijose, o tai, kad Europos ombudsmeno tarnybos interneto svetainėje buvo įdiegtas interaktyvus vadovas, padedantis potencialiems pareiškėjams nustatyti, kuriai įstaigai reikia teikti skundą. Pasak Europos ombudsmeno Nikiforos Diamandouros, interaktyviu vadovu pernai pasinaudojo daugiau nei 26 tūkst. asmenų, o tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jo vadovaujama institucija sulaukė mažesnio skundų skaičiaus.

Pernai daugiausia tyrimų buvo pradėta dėl ES gyventojų nusiskundimų, susijusių su Europos Komisijos veikla – 56 proc., antrąją vietą pagal gyventojų nusiskundimų skaičių užėmė Europos Parlamento administracija – 11 proc., toliau rikiuojasi skundai dėl Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) – 9 proc., dėl ES Tarybos – 4 proc. ir dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo – 3 proc.

Vokietis apgynė visų Europos keliautojų teises

Europos ombudsmenas pernai baigė nagrinėti 9 visiems ES piliečiams ypač svarbias bylas. Viena svarbiausių buvo Vokietijos piliečio skundas ombudsmenui po to, kai jis pats turėjo susiorganizuoti kelionę į Vokietiją iš Madagaskaro per Paryžių, nes bendrovė „Air France“ dėl streiko atšaukė jo jungiamąjį skrydį. Jis teigė nesulaukęs  iš oro linijų bendrovės ar atsakingos Prancūzijos priežiūros institucijos, Civilinės aviacijos generalinio direktorato (DGAC), su kuriuo negalėjo bendrauti dėl kalbos problemų, jokios pagalbos ir kompensacijos. Tada vokietis kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją, tačiau jos atsakymas jo netenkino. Savo skunde ombudsmenui jis teigė, kad Europos Komisija neužtikrino, jog ES valstybės narės tinkamai taikytų kompensacijų ir pagalbos keleiviams taisykles tais atvejais, kai juos atsisakoma vežti ir atšaukiami ar ilgam atidedami skrydžiai.

Vėliau ombudsmenas nustatė, kad Europos Komisija aktyviai nagrinėjo skundo pareiškėjo atvejį ir užtikrino, kad DGAC imtųsi reikiamų priemonių. Be to, Europos Komisija paskelbė padėsianti priežiūros institucijoms sumažinti kalbos barjerus, su kuriais susiduria problemų patiriantys Europos keliautojai.

ES institucijos savo klaidas taiso

Pernai Europos ombudsmenui ištyrus ES piliečių skundus ir pareiškus kritines pastabas, Europos personalo atrankos tarnyba sutiko leisti ne tik konkurso į ES tarnybą nelaimėjusiems kandidatams, bet ir visiems kandidatams susipažinti su jų testų įvertinimais. Tai buvo padaryta gavus skundą dėl to, kad konkursą laimėję kandidatai negalėjo sužinoti, kokius įvertinimus jie gavo. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, pasikonsultavusi su atitinkamomis konkrečių valstybių narių teisinėmis institucijomis, sutiko atskleisti ilgą dokumentų sąrašą. To prašė dvi Belgijos įmonės.

Po Europos ombudsmeno atlikto skundo apreiškėjo tyrimo Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga atsiprašė skundo pareiškėjo ir paskelbė ėmusis priemonių nustatytoms problemoms byloje, susijusioje su dotacijos paraiškos atmetimu, ištaisyti. Įstaiga taip pat sutiko iš naujo įvertinti paraišką.

Be to, po Europos ombudsmeno įsikišimo pernai Konkurencijos ir inovacijų vykdomoji įstaiga (EACI) atsiprašė ir pateikė papildomus paaiškinimus konkurso į pareigas nelaimėjusiam kandidatui. Jis taip pat paminėjo EACI įsipareigojimą nustatyti papildomų priemonių gerinti jos pareigūnų informuotumą apie taikytinus administracinius standartus. Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga prisipažino, kad nusprendusi atmesti kandidatūrą, ji nesuteikė kandidatui aiškios ir suprantamos informacijos apie galimas teisių gynimo priemones. Įstaiga patikino ombudsmeną, kad ateityje kandidatai gaus pakankamai informacijos. Ji taip pat pakvietė kandidatą į pokalbį.

ES piliečiai pasigenda skaidrumo

Penkioliktus savo veiklos metus skaičiuojančiai Europos ombudsmeno institucijai pernai ES piliečiai daugiausia skundėsi dėl skaidrumo ES institucijose stokos. 36 proc. visų Europos ombudsmeno pradėtų tyrimų buvo dėl to, kad ES institucijos atsisakė suteikti informaciją, 14 proc. – dėl  nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo valdžia, 13 proc. – dėl nepateisinamo vilkinimo, 13 proc. – dėl netinkamų procedūrų, 6  proc. – dėl aplaidumo, 6  proc. – dėl įsipareigojimų nevykdymo, t.y., dėl Europos Komisijos negebėjimo atlikti „Sutarčių sergėtojos“ vaidmens valstybių narių atžvilgiu, 6  proc. – dėl teisinių klaidų. Dar 5 proc. tyrimų Europos ombudsmenas pradėjo dėl diskriminacijos.

Daugiausia skundų Europos ombudsmenui pateikė Vokietija, didžiausia ES valstybė pagal gyventojų skaičių. Ją vijosi Ispanija, Lenkija ir Prancūzija. Tačiau daugiausia pateiktų  skundų tenka vienam Liuksemburgo, Maltos, Kipro ir Belgijos gyventojui.

Iš trijų Baltijos valstybių lietuviai gerokai aktyviau nei latviai ar estai skundė ES institucijas pažeidusias jų teises. Pernai Europos ombudsmenas iš Lietuvos sulaukė 30 skundų, iš Latvijos – 20, o iš Estijos –  17.