Pirmajame 2013 metų ketvirtyje euro zonos ekonomika smuko 0,2 proc. Tai daug daugiau, negu tikėjosi ekspertai. Svarbiausia – to galo nematyti, praneša „Voice of America”.

Pagrindo optimizmui nėra. Devynios iš 17 euro zonos šalių išgyvena krizę.

„Commerzbank“ ekonomistas Jörgas Krämeris pažymi, kad „recesijos įprastai trunka ne ilgiau metų. Mes jau turime pusantrų. Be to, per pastaruosius du mėnesius galima pastebėti gamybinės veiklos sumažėjimą euro zonoje. Tai rimta problema“.

Prancūzija – antra pagal dydį Europos ekonomika. Raudoną Kanų festivalio kilimą galima traktuoti kaip raudoną šviesoforo šviesą – toliau pavojus.

Ekonomistas Carstenas Brzeski tikina, kad pastaruoju metu Prancūzijos ekonomika sumažėjo beveik dvigubai: „kai kur jau matoma šviesa tunelio gale. Struktūrinės reformos, įvestos Graikijoje ir Ispanijoje, pradeda duoti rezultatų. Užtat Prancūzijoje nepadaryta nieko“.

Vokietija – stambiausia Europos ekonomika, pati vos išvengė recesijos. Pirmame ketvirtyje ji išaugo viso labo 0,1 proc.

Europos problemos turi globalinių padarinių. Europos Sąjungoje gyvena daugiau nei pusė milijardo žmonių, šiandien tai stambiausia rinkoje eksportuotoja. Tam tikri sulėtėjimai Europos Sąjungoje gali pakenkti Amerikai, mano ekonomikos ekspertas Gregas McBride'as.

„Europoje recesija. Kinijos ekonomika lėtėja. JAV ekonomika nėra pačios geriausios būklės. Jau trejus metus mes stebime tą pačią schemą – iš pradžių ekonomikos augimas pirmame ketvirtyje, o tada staigus kritimas antrame“, - atkreipia dėmesį ekonomistas.

Analitikų teigimu, situacijos pagerėjimo neverta laukti ankščiau 2014 metų. Tuo tarpu nedarbo lygis Europoje muša rekordus. Itin kritinė padėtis tose valstybėse, kurios daugiausiai skolinasi ir aktyviai taiko taupymo politiką, kad įveiktų krizę – tai Ispanija, Graikija ir Italija.