Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Ką žada šių metų ES biudžetas?

Ką žada šių metų ES biudžetas?

Nors šių metų Europos Sąjungos biudžetas auga mažiau, nei iš pradžių siūlė Europos Komisija ar laužė ietis Europos Parlamentas, jos visgi didėja. Šalys, kurios papildo ES biudžetą daugiausiai, siekia įšaldyti jo išlaidų augimą iki 2020 metų. ES institucijoms pagaliau susitarus dėl kitų metų Sąjungos finansų, Europos Parlamentas patvirtino kitų metų biudžetą su 142 mlrd. eurų įsipareigojimams ir 126,5 mlrd. eurų mokėjimams. ES biudžetas sudarys 1,01 procentą ES bendrųjų nacionalinių pajamų.

Daugelis ES narių, kurios pačios taupo, atsisakė paremti smarkaus ES išlaidų augimo idėją.
Be to, praėjus kelioms dienoms po ES biudžeto patvirtinimo, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija ir kelios kitos šalys susitarė, kad ES išlaidos nuo 2014 metų neturėtų didėti nei kyla bendras kainų lygis.

Tačiau kitų metų Sąjungos biudžete išlaidos auga daugiau nei ES prognozuojama infliacija. ES biudžeto išlaidos auga 2,9 procento, o, Europos Komisijos prognozėmis, kitąmet infliacija ES sieks 2,1 procento (2012 metais sieks 1,8 procento).


Kas, kam, kiek

Vadinamajam tvariajam augimui skirta apie 42 procentus ES biudžeto arba apie 53 mlrd. eurų. Šiomis lėšomis turėtų būti užtikrinama sanglauda ir augimas, kurių dalis paskirstoma per Struktūrinius fondus.

Gamtos ištekliams saugoti- apie 44 procentus arba 56,410 mlrd. eurų. Iš jų su rinka susijusioms išlaidoms ir tiesioginei pagalbai skirta apie 30 procentų, o kaimo plėtrai, aplinkai ir žuvininkystei - 11 procentų.

Kategorijai „ES kaip pasaulinio masto žaidėja“ skirti apie 6 procentai, administravimo išlaidoms taip pat skirta apie 6 procentus ES biudžeto. Kiek daugiau nei procentas skirta pilietybei, laisvei, saugumui ir teisingumui.

Administracinėms išlaidoms skirti asignavimai padidėja iki maždaug 8 mlrd. eurų. Tai yra beveik visas kitų metų Lietuvos nacionalinis biudžetas.

Didžiausia dalis šių išlaidų keliaus Europos Komisijai – daugiau nei 4 mlrd. eurų. Tai pačiai administravimo išlaidų kategorijai numatoma išlaidų Europos Vadovų Taryba ir Tarybai dalis mažėja 12 procentų, palyginti su šiais metais – iki maždaug 558 mln. eurų. Išlaidų dalis Europos Parlamentui auga 3,6 procento iki maždaug 1,675 mlrd. eurų.

ES biudžeto pajamų didžiausią dalį sudarys tiesioginiai įnašai, kurių dydis nustatomas kiekvienai šaliai pagal jos bendrojo nacionalinio produkto dydį (74,7 procento), dar apie 11 procentų sukraus dalis valstybėse narėse surenkamo PVM mokesčio dalis. Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai ir cukraus mokesčiai) sudarys apie 13 procentų ES biudžeto.

Prognozuoja karštą kovą

Naujienų agentūros praneša, kad penkios ES šalys pareiškė, kad ES biudžetas turėtų būti „įšaldytas“ iki 2020 metų. Tai, anot Reuters naujienų agentūros, gali įskelti žiežirbą Sąjungoje tarp turtingesnių Vakarų šalių ir skurdesnių Rytų valstybių.

Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Suomija ir Nyderlandai – stambūs ES biudžeto mokėtojai – bendrame laiške pareiškė, kad ilgalaikis ES biudžetas neturėtų augti labiau nei infliacija po 2013 metų.

„Europos viešosios išlaidos neturi būti atskirtos nuo valstybių narių pastangų suvaldyti jų išlaidas“, - laiške, skirtame EK prezidentui Jose Manueliui Barroso, rašo šių valstybių vadovai.
Pasak Reuters, šios šalys gali sulaukti didžiulio pasipriešinimo iš Lenkijos ir kitų besivystančių ES narių, kai 2011 metų viduryje prasidės derybos dėl naujos 2014-2020 metų ES finansinės perspektyvos.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas spaudos konferencijoje pranešė, kad ši šalis, kartu su kitomis valstybėmis, tokiomis kaip Bulgarija ir Rumunija, kurios su ES finansų pagalba naujina savo ūkius, priešinsis galimam struktūrinių fondų sumažinimui.

„Mūsų nuomone, svarbiausia, kad biudžetas nesumažėtų žymiai, mes tikime, kad į Lenkiją ir kitas šalis atkeliaujantys fondai padeda mums kovoti su krize“, - sakė D.Tuskas.

Čekijos naujienų agentūra ČTK perduoda analogišką Čekijos oficialiąją nuomonę.

Pasak portalo euractiv.com, šį pusmetį prezidentavimą ES perimanti Vengrija prognozuoja, kad kiti metai ES bus „karšti“, pradedant svarstymus dėl naujos ES finansinės perspektyvos. Janosas Martonis, Vengrijos užsienio reikalų ministras, prognozuoja „didžiulę kovą“ kitąmet ir teigia, kad ES šalių narių pozicijos dar niekada nebuvo taip nutolusios vienos nuo kitų ilgalaikio biudžeto svarstymo išvakarėse, kaip kad yra dabar.

Pasak portalo cituojamų neįvardytų diplomatų, Britanijos premjeras Davidas Cameronas norėtų nuo 2014 metų ES biudžetą sumažinti nuo maždaug 1 procento iki 0,85 procento ES bendrojo nacionalinio produkto.


Lietuva nuosaiki

„Mano Europos Parlamentui“ raštu nuomonę atsiuntusios Lietuvos finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuva palaiko Europos Komisijos nuomonę, kad diskusija apie ES biudžeto peržiūrą visų pirma turi būti sukoncentruota ties politinių tikslų apsibrėžimu ir tik nusprendus dėl prioritetų galima pradėti diskusijas dėl bendro ES biudžeto dydžio ir konkrečių finansavimo.

„ Šiame kontekste manome, kad nederėtų užbėgti už akių atvirai europinei diskusijai dėl politinių ES finansavimo prioritetų ir nustatyti būsimos finansinės programos apimtį jau dabar – tai būtų prielaida užbaigti diskusiją dėl kitos daugiametės finansinės programos jai dar neprasidėjus“, - teigia I.Šimonytė.

Pasak jos, ES biudžetas yra svarbus instrumentas skatinant didesnę ES valstybių narių integraciją ir kuriant bendrąją ES rinką.

„Todėl būtina, kad svarbūs sprendimai šioje srityje būtų atliekami atvirai ir demokratiškai, po išsamios europinės diskusijos, kurioje dalyvautų visos suinteresuotos pusės“, - teigė ji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA