Artėjant kitą savaitę planuojamam Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) vizitui Briuselyje – tai bus pirmasis Kinijos vadovo apsilankymas Europos Sąjungos institucijose – Kinijos ambasadorė Europos Sąjungoje dar kartą išreiškė Pekino poziciją dėl krizės Ukrainoje. Spėjama, jog šios temos prezidento vizito metu išvengti tikrai nepavyks.

„Atidžiai sekame jūsų veiksmus, tačiau manome, jog geriausias šios sudėtingos problemos sprendimo būdas – politinis dialogas, tad tikimės, jog visos suinteresuotos šalys tam pritars, susilaikys nuo situacijos komplikavimo ir imsis krizę spręsti. Nemanome, jog iš sankcijų bus naudos“, - žiniasklaidai kalbėjo ambasadorė Yang Yanyi.

Ar Kinijos prezidento vizito metu bus aptarinėjamas Ukrainos klausimas, labai priklauso nuo Europos pozicijos. „Europiečiai Ukrainos klausimu nusiteikę labai ryžtingai, didelė tikimybė, jog šis klausimas bus įtrauktas į susitikimo dienotvarkę“, - teigia analitikas Anastasas Vangeli, besispecializuojantis Europos Sąjungos ir Kinijos santykiuose. Tačiau Kinijos prezidentas per susitikimą su Baracku Obama Ukrainos klausimu laikėsi nuosaikios pozicijos, tad gali būti, jog lygiai taip pat nebus linkęs į detales ir Briuselyje, mano specialistas.

Nepatenkinta Rusijos sąjungininkė

Nors Kinija iš esmės nesutinka su sankcijų Maskvai logika, jos iš esmės ir neatmeta, teigia Europos Sąjungos ir Azijos santykių specialistas iš Laisvojo Briuselio universiteto Jonathanas Holslagas.

„Kinijos kitą savaitę perduodama žinia ragins valdytis ir imtis dialogo. Pagrindinis Pekino pateikiamas argumentas skamba taip: pasaulio bendruomenei nevertėtų Rusijos stumti gilyn į izoliacijos liūną, nes tokia taktika Maskvą pavers dar labiau neprognozuojama“, - mano specialistas.

Būtent Maskvos neapgalvoti veiksmai po Krymo prijungimo ir stumia Pekiną toliau nuo Rusijos: „Ne spaudai – Kinijos valdžios pareigūnai labai kritiškai vertina tai, ką padarė Rusija“, - tvirtina J. Holslagas ir pažymi, jog „neoficialiai Kinijos pareigūnai su bičiuliais Maskvoje kalbasi nevyniodami į vatą“.

Pekinui Rusijos veiksmai Kryme sukėlė nemenkų keblumų, kuriuos sprendžiant gali tekti sumokėti nemenką diplomatinę kainą, tvirtina J. Holslagas.

Tačiau Vakarai neturėtų tikėtis, jog Pekinas šiuo atveju prisijungs prie jų stovyklos. Ir tam yra net kelios priežastys: viena iš jų – „nepatikėjimas Jungtinėmis Valstijomis vis dar labai didelis“, o „ilgalaikės Vašingtono ambicijos Ramiojo vandenyno regione bei visame pasaulyje vis dar svarbesnės nei dabartinės Maskvos klaidos“.

„Kol egzistuos JAV ir Kiniją vienijantis saugumo klausimas Ramiajame vandenyne, tol Pekinas bandys išsaugoti partnerystę su Rusija, nes Maskva – vienintelė strateginė partnerė, kuria galima pasitikėti tuo atveju, jeigu tektų gniaužti kumščius prieš bendrą varžovą“, - konstatuoja J. Holslagas ir pateikia kelis pavyzdžius (krizė Sirijoje), kai Pekinas diplomatiškai ramino Vakarus.