Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (44)
Ką keisto ir uždrausto lietuviai vežasi su savimi į užsienį?

Ką keisto ir uždrausto lietuviai vežasi su savimi į užsienį?

Siuntų vežėjų maršrutai driekiasi svetur laimės ieškančių tautiečių pėdomis, todėl daugiausia siuntinių keliauja į Jungtinę Karalystę, Airiją ir Norvegiją, o iš jų – į Lietuvą. Tačiau pastaraisiais metais į vežėjų akiratį vis dažniau patenka ES institucijose Briuselyje ir Liuksemburge dirbantys lietuviai. Pastarieji – geidžiamas laimikis, mat nerizikuoja į siuntinius dėti draudžiamų daiktų ir noriai siunčiasi ne tik maisto produktų, bet ir statybinių medžiagų.

Nors dažnai manoma, kad siuntinių, keliaujančių iš/į skirtingas šalis, turinys gerokai skiriasi, užsiimantieji šiuo verslu tikina, kad lietuviai, kad ir kur jie gyventų, negali atsispirti tradiciniams maisto produktams: iš Lietuvos reguliariai keliauja rūkyti kumpiai, dešros, varškė bei šakočiai, taip pat kruopos ir netgi bulvės.

Norėdami sutaupyti Briuselyje ir Liuksemburge įsikūrę tautiečiai įsigudrino siųstis ir statybines medžiagas, baldus bei kitus buities reikmenis, o kai kas taip bando sumažinti kelionės sąskaitą – užuot gabenęsi lagaminą ir gerokai daugiau mokėję už lėktuvo bilietą, bagažą įduoda siuntų vežėjams.

Užsiimantieji siuntinių gabenimu sutartinai tvirtina, kad iš Lietuvos į Liuksemburgą ir Briuselį bei atgal keliaujančios siuntos – pavyzdinės, mat į jas nerizikuojama dėti draudžiamų daiktų, pavyzdžiui, cigarečių.

Atveža statybinių medžiagų

Liuksemburge įsikūręs Remigijus Verpečinskas siuntų pervežimo ėmėsi prieš penkerius metus, kai perprato čia gyvenančių tautiečių poreikius.

„Iš pradžių iš Liuksemburgo į Lietuvą ir atgal važinėdavau savais reikalais, bet vis prireikdavo kam nors ką nors atvežti. Tada ir pradėjau teikti pervežimo paslaugas“, – pasakojo projektą lietuvaveza.eu sumanęs R. Verpečinskas ir neslėpė, kad pastaraisiais metais stebi augantį ne tik klientų, bet ir konkurentų skaičių.

Pagal užsakymus siuntinių vežėjai gali spėti, kad vis daugiau lietuvių kuriasi Liuksemburge – gerokai daugiau tautiečių pageidauja iš Lietuvos ir netgi kaimyninės Lenkijos atsisiųsti statybinių medžiagų, baldų ir kitų statyboms, būstui reikalingų prekių.

„Tenka vežti visko: pradedant elektros jungikliais, laidais ir baigiant langais, parketu, šildymo medžiagomis“, – vardijo R. Verpečinskas.

Į Liuksemburgą iš Lietuvos taip pat neretai keliauja įvairūs meno kūriniai – dažniausiai paveikslai, skirti ES institucijose rengiamoms lietuvių parodoms, kartais tenka atvežti ir parvežti dekoracijas tautiečių trupių pasirodymams.

Prireikė maišo bulvių

Nors Liuksemburge maisto produktų pasirinkimas gerokai gausesnis nei Lietuvoje, visgi tautiečiai neapseina be varškės, juodos duonos, rūkytos dešros, siuntiniuose dažnai keliauja artimųjų ir giminaičių soduose bei daržuose išaugintos gėrybės.

„Keisčiausias siuntinys, ko gero, buvo į Liuksemburgą gabentas maišas bulvių – žmogui prireikė bulvių iš brolio ūkio. Kadangi jas paimti buvo visai ne pakeliui, atgabenti bulves atsiėjo gerokai brangiau, nei būtų kainavę jas nusipirkti Liuksemburge“, – kalbėjo pervežimo paslaugas teikiantis lietuvis.

Kas siunčiama į Lietuvą keliaujančiuose siuntiniuose?

Pasak R. Verpečinsko, praktiškai visi jo klientai yra nuolatiniai ir reguliariai siunčia siuntinius į Lietuvą, o jeigu nutinka taip, kad neturi ką įdėti, tuomet supakuoja dėžę vyno ar kokį paveikslą.

„Aš nesveriu kiekvieno siuntinio ir neskaičiuoju kiekvieno nuvažiuoto kilometro. Jeigu siunta – lagaminas, dėžė ir pan. sveria „proto ribose“, jos nuvežimas iš Liuksemburgo į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą kainuoja apie 20–25 eurus (nuo 69 iki 86 litų). Kai vežėme kalėdines dovanas į vaikų namus Skuodo rajone, už dėžę siuntėjai simboliškai sumokėjo 10 eurų (apie 35 litus)“, – kalbėjo lietuvaveza.eu vadovas ir prasitarė, kad nuolatiniai klientai kartais ir patys pasiūlo kainą.

Suaktyvėja prieš valstybines šventes

Trejus metus siuntinius gabenanti „Draugiško autobusiuko“ komanda pastebi, kad Briuselyje ir Liuksemburge įsikūrę lietuviai suaktyvėja artėjant valstybinėms šventėms. Pavyzdžiui, prieš
vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ar kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

„Tada iš Lietuvos siunčiama gerokai daugiau tradicinių lietuviškų maisto produktų, kuriais vaišinami svečiai įvairiuose čia organizuojamuose renginiuose“, – kalbėjo vežėjai.

Įprastai siuntose į Briuselį ir Liuksemburgą keliauja sezoniniai buities reikmenys, iš maisto produktų lietuviai siunčiasi tik tuos, kurių negali įsigyti vietoje: varškę, grikius, girą, duoną, taip pat tenka gabenti lietuviškas bulves cepelinams, manų kruopas, tortus, šakočius.

Vidutiniškai siunta sveria 20–40 kg, o jos atvežimas iš Lietuvos kainuoja nuo 20 iki 40 eurų (maždaug nuo 70 iki 140 litų). Jei sumanysite iš Lietuvos atsisiųsti dviratį, tai kainuos 50 eurų (apie 172 litus), tiek pat atsieis televizoriaus atgabendinimas, už skalbimo mašinos atvežimą sumokėsite 70 eurų (apie 242 litus), šaldytuvo – 100 eurų (345 litus).

Įsigudrino siųsti bagažą

Siuntų pervežimo kompanijos kartais pasitelkiamos ne tik atgabenti norimus daiktus, bet ir pristatyti kelioninius lagaminus.

„Pigiomis oro linijomis pamėgę keliauti lietuviai įsigudrino savo bagažą siųsti su siuntinių kompanijomis, užuot pasiėmę jį kartu ir gerokai daugiau mokėję už bilietą. Šia paslauga naudojasi įvairiausi žmonės – nuo studentų iki ES institucijose dirbančių tautiečių“, – kalbėjo TORAS LT direktorius Marijus Braška.

Priklausomai nuo vietos, į kurią reikia pristatyti, apie 30 kg sveriančio siuntinio atgabenimas vidutiniškai atsieina 100–120 litų.

Pasak M. Braškos, pagal tautiečių poreikius atitinkamai pasiskirsto ir siuntinių gabenimo maršrutai: į Briuselį vykstama kiekvieną savaitę, į Liuksemburgą – rečiau. Didžioji dalis siuntinių – apie
70 proc. – keliauja į Jungtinę Karalystę ir iš ten į Lietuvą, po 10 proc. atitinkamai tenka Vokietijai ir
Nyderlandams, Belgijai – 7 proc., Liuksemburgui – 3 proc.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA